Sveikesnio maisto beieškant: koks ir kodėl?
2017 m. lapkričio 09 d.
Grįžti į sąrašą

Ne retas savimi pradeda rūpintis tada, kai suserga ar organizmas ima siųsti signalus, kad jam kažko trūksta. Žinomo tinklaraščio apie mitybą ir sportą „Ona būk plona“ autorė Justina Jarutė sako, kad sveika gyvensena, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turėtų būti mūsų kasdienybė, o ne kraštutinumas į kurį puolama tik pradėjus skųstis sveikata. Tada prasidėjus šaltajam metų laikui nereikės maitintis vien citrina ar česnakais, ligos užklups kur kas rečiau, o mes jausimės žvalūs, kupini jėgų ir energijos. O viena pagrindinių priemonių – sveika ir subalansuota mityba, praturtinta produktais, turtingais baltymais, probiotikais, skaidulomis ir kt. Jai antrina ir Lietuvos dietologų draugijos ir Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos „Lobesity“ prezidentė, gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit akcentuojanti sveikatinimo produktus.

„Sveikatinimo produktai – ne tik gausūs baltymais, angliavandeniais ar riebalais, bet ir skaidulinėmis medžiagomis. Tyrimai rodo, kad lietuviams būtent ir trūksta skaidulinių medžiagų, taip pat gerųjų bakterijų, nes vis mažiau žmonių renkasi duonos ir pieno produktus, galvodami, kad duona storina, vengdami sudėtinių angliavandenių. Tai laikyčiau klaida. Duona su sėlenomis, sėklomis ar grūdais bei košės yra būtinos mūsų organizmui. Tačiau čia svarbiausia skaityti etiketes – 100 g duonos neturėtų būti daugiau kaip 5 g pridėtinių cukrų, taip pat vertėtų rinktis kuo mažiau apdorotus produktus. Tas pats galioja ir pieno produktams. Pieno suaugę žmonės gali ir nevartoti, tačiau būtina vartoti rūgštaus pieno produktus: jogurtą su gerosiomis bakterijomis, pasukas ar kefyrą. Šie produktai atstato mikrofloros balansą, reguliuoja organizmo rūgštingumą, stiprina imunitetą, šalina toksinus, reguliuoja virškinimą. Žinoma, visuomet naudinga pasitarti su specialistais“, – aiškina gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.
Modelis, mitybos tinklaraštininkė J. Jarutė taip pat teigia, kad maistas turėtų būti įvairus ir turtingas maistinėmis medžiagomis, o rinkdamiesi, ką valgyti, o ko ne, žmonės neturėtų nueiti į kraštutinumus.

„Mano tinklaraštyje žmonės dažnai rašo, kad sveikai maitintis neįmanoma. Esą šiandien nebėra produktų be cukraus, sveiko maisto pasirinkimas sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tačiau viskas kur kas paprasčiau – mūsų įpročiai yra neteisingi, o pasirinkimus dažniausiai nulemia skubėjimas ir intuityvus apsipirkimas – perkame tai, ko nori akys, o ne tai, ko reikia ir kas sveika bei naudinga mūsų organizmui. Todėl dažnas pasirenka žalią ar rožinį kefyrą vietoje natūralaus balto, košes perka ne neapdorotas, o greito paruošimo ir kt. Taip pat dažnai eliminuoja daugelį produktų dėl drastiškų dietų ar įsitikinimų, internete rastos informacijos, kad jie kenkia, tačiau tai ne visada tiesa”, – pasakoja J. Jarutė.

Sveikatai naudingi produktai – kasdienio vartojimo prekės

Europos Komisija yra sudariusi išsamų naudingųjų medžiagų ir produktų, kurių vartojimas daro teigiamą įtaką žmogaus organizmui, sąrašą. Jame nurodoma, kad baltymai, kurių turi mėsa, žuvis, riešutai, pieno produktai ir pupelės, padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir raumenų masės augimą.

Pieno produktuose, neriebiame jogurte, kiaušiniuose, riešutuose, duonos produktuose, žuvyje, vištienoje randamas cinkas padeda palaikyti normalią odos, nagų, plaukų ir kaulų būklę, prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir ląstelių apsaugos.

Geležis, kurios yra mėsoje, riešutuose ir sėklose, ankštiniuose augaluose, daržovėse, granatuose, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir energijos apykaitą, deguonies pernešimą organizme, taip pat mažina nuovargį.

Kaulams, dantims, raumenims, nervų ir virškinimo sistemoms svarbaus kalcio galima gauti iš pieno produktų, kiaušinių, avižų, grikių, žuvies, šviežių žalumynų ir vaisių. O imuninės sistemos sargas, vitaminas C, randamas erškėtuogėse, aktinidijose, petražolėse, paprikoje, įvairiuose kopūstuose, papajose, ananasuose, kiviuose, manguose, apelsinuose ir citrinose.

Svarbu skaityti etiketes

Tad geriau jaustis ir gauti organizmui svarbių medžiagų bei stiprinti imunitetą galima tiesiog renkantis teisingus maisto produktus.

„Rūpinamės, kad mūsų pirkėjai galėtų rinktis iš itin plataus ir įvairaus asortimento. Tuo pačiu labai rimtai žiūrime į sveikatai palankesnių prekių pasiūlą, ją nuolat atnaujiname, plečiame. Todėl mūsų parduotuvėse gausu duonos gaminių, praturtintų sėlenomis, grūdais ar vaisiais, pieno produktų, savo sudėtyje turinčių probiotikų, vietinių ir egzotinių vaisių ir daržovių, riešutų ir kt. Taip pat jau pagamintų „Meistro kokybės“ kulinarijos ar konditerijos gaminių. Kaip sveikesnius pasirinkimus galėčiau išskirti mėsos ar paukštienos gaminius su sumažintu druskos kiekiu, šokoladinį tortą be miltų, duoneles, savo sudėtyje turinčias daug nesočiųjų riebalų, mažai cukrų, skaidulinių medžiagų bei OMEGA-3 riebalų rūgščių. Kad pirkėjams būtų paprasčiau šiuos gaminius rasti, šie mūsų parduotuvėse pažymėti šūkiu „Gyvenkime sveikiau“, – sako Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.

Tai, kad vis daugiau žmonių renkasi sveikatai naudingesnius produktus, rodo ir „Maximos“ pardavimų duomenys. Pavyzdžiui, mėsos su sumažintu druskos kiekiu pardavimai per nepilnus šiuos metus jau pusantro karto viršijo visų 2016 metų pardavimus, bemielės duonelės paklausa nuo šių metų pradžios išaugo beveik dvigubai.

„Pirkėjai mielai renkasi ne tik jau paruoštus gaminius, bet ir ingredientus jiems pasigaminti. Sparčiai populiarėja sėklos, sėlenos, kruopos. Pavyzdžiui, avižų sėlenas šiemet rinkosi dvigubai daugiau pirkėjų nei per visus praėjusius metus. Asortimentą tik pernai metų pabaigoje papildžiusios duonos su kanapių sėklomis į savo pirkinių krepšelius šiemet įsidėjo daugiau nei dvigubai, per 33 tūkst. pirkėjų“, – dalinasi V. Drulienė.

Europos Komisijos Reglamente atkreipiamas dėmesys ir į avižų, miežių grūdų, kviečių sėlenų, rugių skaidulinių medžiagų naudą virškinimui. Jų galima gauti valgant vaisius, daržoves ar viso grūdo dalių turinčius kepinius, pavyzdžiui, pilnagrūdę duoną ar duoną su dribsniais, kruopomis, sėklomis.

„Maximos“ parduotuvėse tokie kepiniai gaminami čia pat, vietoje, taigi pirkėjai juos gali įsigyti dar šiltus. Jų asortimente yra net 9 skirtingos rūšys. Duonelėse yra mažiau cukrų, nėra glitimo, pridėtinių mielių. Taip pat kepamos viso grūdo, duonos su dribsniai ir netgi su sojų ir sorų kruopomis.

Sveikos ir subalansuotos mitybos principai

„Lobesity“ asociacijos prezidentė dr. Rūta Petereit teigia, kad sveikos mitybos racionas priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir sveikatos, tačiau bendrieji subalansuotos mitybos principai galėtų būti tokie:

Apie bendrovę „Maxima LT“

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiemet mini savo 25-erių metų veiklos sukaktį. Tradicinės „Maximos“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 238 „Maximos“ parduotuvės, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst.. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau kaip 550 tūkst. pirkėjų.

Mūsų paslaugosVisos paslaugos

MAXIMA dovanų kortelės ir čekiai Paskolos Bilietai į renginius Elektroninis bilietas Tax-Free paslauga Išgryninimo paslauga
Sąskaitų išrašymas
Patogus būdas gauti sąskaitas faktūras
Plačiau
Naujienlaiškis
Gaukite naujausius pasiūlymus bei akcijas tiesiai į el. pašto dėžutę.
{literal} {/literal}