MAXIMA GRUPĖS, UAB, apyvarta 2010 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo 11,1 proc. ir siekė 3,52 mlrd. litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tai beveik 0,44 mlrd. litų mažiau nei per pirmąjį 2009 metų pusmetį.

Tačiau mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje valdančios bendrovės apyvarta pirmąjį šių metų pusmetį traukėsi vis lėčiau: pirmąjį ketvirtį ji mažėjo 12,5 proc., o antrąjį – 9,8 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Per pirmąją 2010 m. pusę MAXIMA GRUPĖS valdomos įmonės pirkėjams suteikė nuolaidų už daugiau nei 275 mln. litų.

„Esame pasiekę kryžkelę. Viena vertus, jau pastebime įmonės apyvartos kritimo stabilizacijos požymius Baltijos šalyse, tad galime planuoti tolimesnės ateities veiksmus. Antra vertus, rinkose, kuriose veikia MAXIMA GRUPĖ, bendra apyvarta šiemet krito daugiau nei dešimtadaliu, todėl kalbėti apie kokį nors atsigavimą dar gerokai anksti“, − sako MAXIMA GRUPĖ, UAB,  generalinis direktorius Mindaugas Bagdonavičius.

Didžiausios mažmeninės prekybos bendrovės Lietuvoje MAXIMA LT apyvarta analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 13,7 proc. ir sudarė 2,03 mlrd. litų be PVM. Pasak MAXIMA GRUPĖ vadovo, rezultatams Lietuvoje įtakos turėjo ne tik ekonominiu sunkmečiu smarkiai sumažėjęs vartojimo lygis, bet ir praėjusių metų Konkurencijos tarnybos sprendimas, dėl kurio teko uždaryti dalį parduotuvių. Reikšmingi buvo ir mokesčių aplinkos pasikeitimai, ypač PVM tarifo didėjimas, bei auganti šešėlinė ekonomika. M. Bagdonavičiaus teigimu, artimiausiu metu Lietuvoje ketinama išlaikyti turimą rinkos dalį, todėl bus daugiau investuojama į kokybę bei parduotuvių tinklo atnaujinimą.

Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje padėtis kiek geresnė. „Šiose šalyse ekonominis nuosmukis prasidėjo geru pusmečiu anksčiau nei Lietuvoje. Taigi ir kilti iš ekonomines recesijos duobės jos ėmė anksčiau. Be to, kaimyninių Baltijos šalių gyventojų perkamoji galia yra didesnė nei Lietuvoje, o geresniems finansiniams rezultatams įtakos turėjo ir naujų parduotuvių atidarymas“, - sakė M. Bagdonavičius, pasak kurio, Latvijoje ir Estijoje šiemet buvo atidaryta po dvi naujas parduotuves.

Latvijoje 129 parduotuves šiuo metu valdančios „MAXIMA Latvija“ pirmojo pusmečio apyvarta krito 8,5 proc. ir siekė 895 mln. litų be PVM. Estijoje veikiančios bendrovės „MAXIMA Eesti“ apyvarta traukėsi mažiausiai – 3,2 proc. ir pasiekė 425 mln. litų be PVM.

Bulgarijoje jau trečią ketvirtį iš eilės fiksuotas bendrovės „MAXIMA Bulgaria“ apyvartos kritimas, 2010 m. pirmąjį pusmetį ji sumažėjo 14,8 proc. ir tesiekė 95,57 mln. litų be PVM. Tam įtakos turėjo antrą praėjusių metų pusę prasidėjusi ir gilėjanti ekonomikos recesija šalyje. Tačiau, pasak M. Bagdonavičiaus, šioje šalyje artimiausiu metu planuojama tolesnė plėtra.

MAXIMA GRUPEI priklausančios bendrovės UAB „Ermitažas“ apyvarta per pirmąjį 2010 m. pusmetį traukėsi 7,2 proc. ir siekė 74,28 mln. litų be PVM.

MAXIMA GRUPĖ, UAB, yra 2007 m. registruotas operatyvinis finansinis holdingas, valdantis mažmeninės prekybos verslą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, ir Bulgarijoje, kurį sudaro 428 prekybos centrai „Maxima X“, „Maxima XX“, „Maxima XXX“, „T-Market“, „Ermitažas“: Lietuvoje –  216, Latvijoje – 129, Estijoje – 53, Bulgarijoje – 30. MAXIMA GRUPĖS, UAB valdomose įmonėse visose šalyse dirba virš 25,5 tūkst. darbuotojų.

MAXIMA LT, UAB finansinių rezultatų komentaras: Komentarą pateikė MAXIMA LT, UAB generalinis direktorius Gintaras Jasinskas.

Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu periodu, MAXIMA LT, UAB  pardavimai sumažėjo 13,7 proc. (daugiau nei 321 mln. litų), skaičiuojant be PVM ir sudarė 2,03 mlrd. litų. Vertinant ketvirčių rezultatus, antrąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas jau šiek tiek mažesnis pardavimų kritimas – 12 proc. kai tuo tarpu pirmąjį šių metų ketvirtį MAXIMA LT, UAB  pardavimai buvo 15,4 proc. mažesni.

Taigi, šalyje visiems viltingai laukiant ir tikintis krizės pabaigos, mes, deja, iki šiol vis dar fiksuojame pardavimų mažėjimą. Tiesa, lyginant ketvirčių rezultatus, pardavimų kritimo tempas jau lėtesnis, o pirmojo šių metų pusmečio bendrovės finansiniai rezultatai šiek tiek geresni nei prognozavome šių metų pradžioje.

Pirmąjį šių metų pusmetį fiksavome pirmuosius stabilumo mažmeninėje rinkoje ženklus. Nors žmonės ir toliau aktyviai taupo, jų išlaidos pamažu nusistovi. Optimistiškesnes šalies gyventojų nuotaikas rodo ir Lietuvoje (kaip ir visoje Europoje) pamažu didėjantis vartotojų pasitikėjimo indeksas. Tačiau pirkėjų išlaidos vis dar mažesnės nei praėjusias metais. Tai lemia ne tik sumažėjęs nuperkamų prekių kiekis (žmonės perka ir vartoja mažiau), bet ir akcijos bei nuolaidos, prie kurių pirkėjai priprato ir dėl kurių išlaidos tam pačiam pirkinių krepšeliui yra gerokai sumažėjusios. Situacijos stabilumas dar nereiškia vartojimo atsigavimo – vartojimas ir toliau išlieka 2004-2005 metų lygyje.

Situacijos mažmeninėje rinkoje stabilumas pirmąjį šių metų pusmetį sąlygoja mažesnius pokyčius bendrovės viduje. Finansiniams rodikliams pamažu nusistovint, nebereikia drastiškai mažinti įmonės sąnaudų.  O tai leidžia išsaugoti darbuotojams stabilias darbo vietas ir atlygį.

Drastiškai „nebesiveržiant diržų“ pradedame  galvoti apie realias investicijas į tinklo plėtrą. Šiais metais MAXIMA LT, UAB intensyvios plėtros neplanuoja, tačiau jau priimtas sprendimas atidaryti 7 naujas MAXIMA parduotuves. Šių metų pabaigoje duris pirkėjams turėtų atverti 2 MAXIMA X parduotuvės Šilalėje bei Ringauduose. Kitais metais planuojame atidaryti dar 5 MAXIMA XX ir MAXIMA X parduotuves Vilniuje, Kaune bei Naujojoje Akmenėje.

Artimiausiuose mūsų planuose investicijos ne tik į tinklo plėtrą,  projektų vystymą, bet ir į naujų kokybinių  santykių su mūsų klientais, partneriais bei darbuotojais kūrimą.

Staigaus ekonomikos ir mažmeninės rinkos atsigavimo nesitikime, ekonominis sunkmetis sąlygojo ilgalaikius pokyčius. Dabar tenka gyventi ir dirbti jau pasikeitusiomis sąlygomis. Kiek aiškesnę ateities perspektyvą turėtume matyti rudenį. Jei tendencijos ir toliau išliks panašios, maždaug spalio mėnesį turėtume pasiekti „lūžio tašką“, kai šių metų bendrovės pardavimai susilygins su praėjusių. Tuomet ir paaiškės, ar vartojimas ims pamažu atsigauti ar įkrisime į dar vieną „duobę“. Dabar įmonei svarbiausia išmokti sunkmečio pamokas, nekartoti padarytų klaidų ir pamažu judėti pirmyn.