Planuodami bet kurią išvyką nemažai ruošiamės: pakuojame daiktus, planuojame maršrutus ir dar begalę kitų dalykų. Kad ir kur vyktume, negalime nepagalvoti apie mitybą. MAXIMA ir konsultantas parengė patarimų Jūsų atostogoms. Tikimės, kad jie Jums bus tikrai naudingi!

Galimi pavojai
   Nukakus į tolimą egzotišką šalį, susiduriame su kiek neįprasta mūsų skrandžiui virtuve. Jei atostogaujame šiltuose egzotiškuose kraštuose, pavyzdžiui, Indijoje, Egipte ir pan., mūsų skrandį veikia maistas, kuriame gausu aštrių prieskonių. Tokiu atveju gali išryškėti fermentinis nepakankamumas – skrandis nepakankamai suvirškina maistą. Kadangi pietų kraštuose geresnės sąlygos įvairioms bakterijoms ir pirmuonims veistis, todėl su maistu jų gali patekti į skrandį. Organizmas ima kovoti ir gali prasidėti infekcinės kilmės viduriavimas, greta kurio – šaltkrėtis ir temperatūra. Virškinimo problemoms atsirasti įtakos turi klimato ir higieninės sąlygos, nuovargis, nes tenka ilgai keliauti lėktuvu, traukiniu ar automobiliu, kūno padėtis (visada sėdima).

Patariama
• Maitintis tik patikimose valgyklose, užeigose, restoranuose, kuriuos rekomenduoja gidai arba viešbučio administracija. Nevalgyti neaiškiose užeigose, gatvėje, turguje įsigytų ir gerai nenuplautų vaisių. Perkant vaisius žiūrėti, ar jie švieži ir kokybiški.
• Neprisivalgyti daug įvairių egzotinių patiekalų. Galima paragauti visko, bet tik po nedaug. Visada visur jausti saiką.
• Negerti nevirinto ir neaiškios kokybės vandens. Visada kuprinėje turėti vandens butelį. Iš namų galima pasiimti kelis butelius fasuoto geriamojo ar mineralinio negazuoto vandens (netinka spalvoti limonadai su „burbuliukais“). Jei vykstama į šiltus kraštus – įsidėti stipresnės mineralizacijos vandens ar net druskos. Kuo daugiau prakaituojame, tuo daugiau sūraus vandens teks išgerti.
• Prieš kelionę pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoja.
• Pasikonsultuoti su draugais ar pažįstamais jau ilsėjusiais tuose kraštuose.
• Pasiskiepyti nuo užkrečiamųjų ligų (maliarijos, choleros ir pan.) pagal tos šalies skiepų kalendorių.

Ką valgyti kelionėje?
Kelionėje būtinai reikia valgyti ką nors šilto, todėl galima įsimesti kelis pakelius sausų greitai paruošiamų (užpylus karštu virintu vandeniu) sriubų arba košių, piurė. Mūsų skandžiui nepakenks duonos gaminiai, bandelės.
Jei į vietą nuvyksime per 1-2 dienas, galime įsidėti:
• jogurto su biobakterijomis;
•  nedaug (kad atidarius iš karto suvalgytume) vakuume fasuotos mėsos ar vytintos (rūkyta netinka) dešros, sūrio, kietai virtų kiaušinių;
• šiek tiek vaisių, daržovių;
• saldumynų, medaus;
• žolelių arbatų.
Kelionėje būtina gerti daug skysčių. Kiekį galima apskaičiuoti savo svorį (kg) padalinus iš 20. Pvz., jei žmogus sveria 60 kg, tai jam reikia išgerti 3 litrus vandens. Tačiau yra ligų (širdies), kai skysčių kiekis ribojamas. Beje, jei karšta, negurkšnokite dažnai, nes nuolat jausite troškulį.
Visada sveika gerti tyrą vandenį ir šiltas žolelių arbatas. Medetkų, mėtų, melisų, ramunėlių arbatos gerina virškinimą, kmynų mažina vidurių pūtimą. Jei labai karšta, tinka žalioji arbata, kuri vėsina ir normalizuoja skrandžio virškinimą. MAXIMA prekybos centruose galite įsigyti įvairiausių arbatų. Kava, atvirkščiai, didina skrandžio rūgščių gamybą, todėl geriau jos negerti.

Kokių vaistų vežtis?
   Turintieji funkcinių skrandžio sutrikimų ar sergantieji opalige, prieš kelionę turėtų pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju, kuris patars, kokių vaistų reikia įsidėti.

Jei atostogas leidžiame turistiniame žygyje, pravers šie patarimai:
   Sudėtingų turistinių kelionių metu sunku papildyti maisto produktų atsargas. Jas tenka gabentis dažnai visam žygiui ir net rezervinėms dienoms. Todėl, suprantama, maisto produktų svoris turi būti kuo mažesnis, tačiau kiek galima maistas turi būti biologiškai labiau vertingesnis.

Vienam turistui paros maisto davinio rekomenduojama norma
   Turistas, dalyvaujantis žygyje, per parą išeikvoja kilogramui savo svorio 60-65 kcal. Todėl paros maisto davinio energinė vertė turi būti apie 5000 kkal, dalyvaujant sunkiuose žygiuose - iki 6000 kcal.
Per parą turistui rekomenduojama suvalgyti: duonos 500-600 g, mėsos produktų 180-200 g, sviesto 50-75 g, cukraus 100-150 g, kruopų 200-250 g, sūrio 50-75 g. Duona greit džiūsta, todėl siūloma 50% jos kiekio imti džiūvėsių pavidalu.
   Į žygį patartina imti rūkytos mėsos produktus, lašinius, sriubų koncentratus. Rekomenduotini mėsos konservai. Iš kruopų naudingi grikiai, ryžiai. Dažnai žygyje naudojamas kondensuotas pienas. Nereikia užmiršti ir prieskonių: pipirų, citrinos rūgšties, lauro lapų ir, žinoma, druskos.

Maisto kokybė priklauso ir nuo to, kaip žygio metu jis laikomas
   Kruopas, makaronų gaminius reikia laikyti maišeliuose. Cukrų ir druską - neperšlampamuose (polietileniniuose) maišeliuose, sviestą - sandariame aliumininiame ar plastikiniame inde. Kiekvienas žygio dalyvis gautą nešti maisto davinį turi rūpestingai saugoti, tinkamai jį įpakuoti į maišelius, kad paskiri maisto produktai nesimėtytų ir nesitrintų po kuprinę. Vengti sunkios ar stiklinės taros.
   Žygio metu maistą reikia prižiūrėti kad negestų. Vasaros metu sviestą nakčiai įmerkti į šaltą vandenį. Galima jį užpilti sūriu vandeniu. Dešrą dažnai vėdinti, nuvalyti pelėsius, apdžiovinti saulėje. Nuo lašinių nugramdyti išsiskyrusią druską. Maistą po lietingos žygio dienos būtinai reikia apžiūrėti, kruopas, makaronus, druską, cukrų išdžiovinti. Ypač rūpestingai laikyti duoną, kad ji neperdžiūtų ir nesutrupėtų.

Paros maisto davinyje turi vyrauti kaloringi produktai
   Tuomet galima pasitenkinti mažesniu jo kiekiu (jautiena, aviena, kiauliena, kepenys, taukai, kondensuotas pienas, šokoladas, sviestas, cukringos medžiagos). Tačiau nereikia griebtis ir kito kraštutinumo. Teoriškai galima parinkti tokį maisto racioną, kuris pagal savo tūrį būtų labai mažas, nedaug svertų. Tačiau to daryti nepatartina - žmogaus organizmas yra pripratęs prie tam tikros dienos maisto produktų davinio apimties, ir staigus jo sumažinimas neigiamai atsiliepia: nors maiste būna pakankamai baltymų, riebalų ir angliavandenių, žmogus pastoviai jaučia alkį, tai neigiamai veikia ir jo nervų sistemą.

Produktų svoris turi būti palyginti nedidelis
   Dalyvaujant sudėtingesniuose žygiuose, per dieną reikia 1000-1200 g maisto produktų vienam žmogui. Į šį skaičių įeina ne tik kasdieninis racionas, bet ir produktų rezervas, kurį būtų galima panaudoti, ištikus stichinėms nelaimėms. Kai kurie turistai galvoja, kad toks produktų svoris per didelis, kad per daug apkraunamas turistas. Tačiau neprotingas produktų kiekio mažinimas, norint palengvinti kuprinę, yra neteisingas. Žygio metu turistas turi tinkamai maitintis, turėti maisto atsargą. Jei maršrutas ilgas, reikia iš anksto apgalvoti, kur galima maisto pasipildyti.

Mitybos režimas
   Žygyje labai svarbu maitintis vis tuo pačiu metu, 3 kartus per dieną. Maitinimosi valandos nustatomos priklausomai nuo dienotvarkės ir žygio grafiko. Nerekomenduotina valgyti labai pavargusiam. Reikia pailsėti ir prieš valgį, ir po valgio.
   Maisto davinį pagal kalorijas reikia paskirstyti taip: pusryčiams 35%, pietums 40%, vakarienei 25%.
   Nereikia užmiršti, kad bent du kartus per dieną reikia valgyti karštą maistą. Vasaros metu vidudienį, ilgo poilsio metu verdami pietūs, jei žygio grafikas neleidžia - verdama bent arbata, kakava. Pertraukėlėse tarp pusryčių, pietų ir vakarienės žygio dalyviai gali valgyti cukrų ir gliukozę, nes juos organizmas greitai įsisavina.

Reikia pakankamai ir druskos, ir vandens
   Žygio metu smarkiai prakaituojama, su prakaitu išsiskiria daug druskų, todėl per dieną reikia suvalgyti daugiau nei įprasta valgomosios druskos (be esančios maisto produktuose). Ji valgoma, smarkiau pasūdžius maistą. Po to geriama vandens tiek, kad žmogus nejaustų troškulio.
   Dideli kiekiai ne laiku išgerto vandens apsunkina širdies darbą, išplauna iš organizmo mineralines druskas ir didina prakaitavimą. Tik rytais, prieš išvykstant, pietų poilsio metu ir sustojus nakvynei, galima gerti tiek, kol nebekankins troškulys. Kitu laiku gerti vandens nerekomenduojama. Troškuliui numalšinti galima skalauti gerklę vandeniu. Gerti skirtas vanduo turi būti švarus, bespalvis, be pašalinių kvapų.
Vandens galima gerti tiek, kiek jo netekome, t.y. 2,5-3 1 per dieną (įskaitant ir skysčius, gautus su maistu). Esant karščiams arba stipriai fiziškai dirbant, vandens išgeriama daugiau.

Jei panorote sužinoti daugiau - klauskite specialisto!