Šiandien jau ir moksliškai įrodyta, kad mityba – sveikatos pagrindas. Deja, dauguma iš mūsų vis dar kreipiame per mažai dėmesio. O gal tiesiog nežinome?

     MAXIMA ir mūsų konsultantas specialiai Jums trumpai pateikia pačią bendriausią informaciją apie sveikus maisto produktus.

     Su maistu mes turėtume gauti ne tik pakankamą kiekį energiją tiekiančių maistinių medžiagų – baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų, maistinių skaidulų ir kt. Visi turėtume siekti, kad mityba ne tik saugotų sveikatą, bet ją įtvirtintų ir stiprintų, kad teiktų malonumą, kad būtų ne tik sveika, bet ir suteiktų sveikatos bei energijos. Gaila, bet, veikiami šiuolaikinio gyvenimo tempo, ekonominių ar kitų aplinkybių, dažnai maitinamės nevisaverčiu, neįvairiu, neužtikrinančiu biologiškai aktyvių medžiagų poreikio maistu. 

     Taigi, kaip sveikai maitintis, kokius maisto produktus rinktis, kad mityba būtų sveika?

     Kiekvienas maisto produktas savaip vertingas, tačiau yra tokių, kurie dėl savo sudėties yra geresni iš kitų tos pačios grupės produktų. Kai kuriose šalyse toks maistas vadinamas funkciniu. Tai toks maistas, kuris gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Toks maistas veikia vieną ar daugiau organizmo gyvybinių funkcijų tam tikru būdu – sukuria teigiamą efektą fiziologinėms funkcijoms dėl ingredientų, kurie pagerina sveikatą.

 

     Daugelis maisto produktų gali būti papildyti vitaminais – tai ir sultys, įvairūs gėrimai, miltai, pieno produktai ir kt. Maistas gali būti papildytas ir mineralinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, druska su jodu. Jodu papildyta druska i teigiamai veikia skydliaukės veiklą. Be to, druska gali būti praturtinama kaliu, magniu. Ypač padidėja maisto vertė, jei jis papildytas polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, kurios pasižymi aterosklerozės riziką mažinančiu poveikiu. Čia galima paminėti aliejų, pagamintą sumaišius kelių rūšių aliejus, tarp jų ir tuos, kuriuose gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių.

     Vis daugiau gaminama maisto produktų, papildytų maistinėmis skaidulomis. Jų reikėtų valgyti daugiau, kadangi žmonės daug vartoja išgryninto maisto ir visiškai nepagalvoja, kad maistinės skaidulos organizmui labai svarbios. Jos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip saugodamos nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina žarnyno veiklą, detoksikuoja organizmą – sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti su išmatomis iš organizmo. Klasikinis tokio maisto pavyzdys – duona su grūdais, duona su sėlenomis, labai rupių miltų duona, duona su džiovintais vaisiais, duona su saulėgrąžomis, su moliūgų sėklomis, su sezamo sėklomis, o taip pat kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenos.
    
     Aminorūgštimis papildytas maistas taip pat tampa biologiškai vertingesniu. Aminorūgštimis gali būti papildyti miltai, iš kurių kepami įvairūs duonos ir batono kepiniai.
    
     Jodu  papildytas maistas teigiamai veikia skydliaukės veiklą, tuo labiau, kad Lietuvos gyventojams jodo trūksta. Netgi gėlas geriamasis vanduo su jodu, kurio galima įsigyti buteliuose – vertingas jodo šaltinis.

     Tokio maisto žaliavomis gali būti ir specifiniai gyvi mikroorganizmai ar jų dalys – probiotikai. Probiotikai atlieka daug svarbių funkcijų. Jie gamina žarnyno gleivinės apsaugines medžiagas, B grupės vitaminus, vitaminą K, folio rūgštį, antioksidantus, bioflavonoidus, karotenoidus, pagerina laktozės toleravimą, apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų augimo, stimuliuoja imuninę funkciją, padeda pašalinti toksinus ir nereikalingas medžiagas, reguliuoja žarnyno funkcijas.
     Maistas tampa visavertiškesniu ne tik pridedant vieną ar kito biologiškai aktyvų komponentą, bet ir pašalinant žalingą komponentą, pavyzdžiui produktus, kuriuose riebalų kiekis yra sumažintas. Čia galima paminėti liesus pieno produktus, kurie daug sveikesni už riebius.

Maisto biologinę vertę daugiausiai lemia jo sudėtis.

     Į  atskirą grupę galima išskirti ekologiškus maisto produktus, kurie išauginti be sintetinių trąšų ir pesticidų, naudojant tik natūralias trąšas, jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų (dažiklių, saldiklių, konservantų, emulgatorių ir kt.) ar genetiškai modifikuotų produktų. Ekologinė produkcija yra griežtai reglamentuojama, kontroliuojama ir sertifikuojama.
     Ne ekologiški produktai taip pat saugūs - teršalų kiekiai juose neviršija leidžiamų koncentracijų, tiesiog šie produktai išauginti nesertifikuotuose ūkiuose.

Koks maistas sveikiausias?

     Ekologiško maisto produktų sudėtyje lieka visos biologiškai vertingos medžiagos. Pavyzdžiui, riebus pienas gali būti ekologiškas, tačiau žymiai sveikesnis liesas pienas. Duona ar kiti kepiniai gali būti iškepti iš ekologiškų miltų, bet jie tikrai nebus sveikesni, lyginant su kepiniais, iškeptais iš įprastinių miltų, tačiau papildžius juos vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, papildomai įdėjus kviečių sėlenų ar jūros kopūstų... Taigi, ne visada ekologiškas maistas bus sveikesnis už neekologišką. Todėl, rinkdamiesi maistą, atidžiai perskaitykite  produkto etiketę – ten rasite svarbią Jums informaciją, kuri leis nuspręsti ir pasirinkti, ko Jūs norite ir ko Jums reikia!
 

Jei norite sužinoti daugiau - klauskite!