Bet kuris gydytojas ar sveiką mitybą propaguojantis žmogus žino, kad pavalgyti pusryčius yra svarbu tam, kad užtektų energijos darbui iki pietų. MAXIMA ir mitybos specialistas med. dr. R. Stukas rekomenduoja, ką sveikiausia valgyti pusryčiams.

     Pusryčiaukite ir būkite sveiki!

     Kruopos gaminamos beveik iš visų grūdų. Kruopų košės pradedamos valgyti kūdikystėje. Jos gali būti ruošiamos su motinos pienu, adaptuotu mišiniu, o vyresniems kaip 9 mėnesių kūdikiams – su karvės ar ožkos pienu. Pirmosios košės verdamos iš ryžių, grikių, avižų. Manų košė pradedama duoti vėliausiai ir rečiausiai, nes ji mažiausiai vertinga. 

     Grūdai, kruopos, jų gaminiai - tai puikiai pusryčiams tinkantis maistas. Košių sudėtyje gausu tų angliavandenių, kurių mūsų organizmui labiausiai reikia. Angliavandeniai – puikus energijos šaltinis. Košėse yra daug ląstelienos, B grupės vitaminų, geležies, cinko, kalcio. Ląsteliena, arba nevirškinami angliavandeniai, skatina žarnyno veiklą, palaiko žarnyne gyvenančių gerųjų bakterijų gyvybingumą, žarnyne sujungia ir pašalina iš organizmo sunkiuosius metalus, cholesterolį, tulžies rūgštis, taip tarsi apvalo mūsų organizmą nuo kenksmingų medžiagų, mažina aterosklerozes ir nutukimo riziką, netgi mažina vėžio atsiradimo riziką. Tik negardinkite košių riebiais padažais ar kepintais lašinukais! Riebalų ir taip, ko gero,
vartojate per daug. Bijant nutukti dažnai vengiama valgyti kruopų košių, ir visai be reikalo. Storėjama ne nuo košės, o nuo tų produktų, kuriais košė skaninama. Taigi, košės turėtų užimti deramą vietą mūsų mityboje.

     Kruopų asortimentas labai įvairus – galima mėgautis įvairiausių kruopų košėmis. Košes papildyti galima kviečių gemalais, saulėgrąžomis, sezamų sėklomis, džiovintais vaisiais bei uogomis. Vaikams, sergantiesiems, o taip pat visiems, besirūpinantiems savo sveikata ir mityba, siūlome rinktis kruopas, pažymėtas SVEIKO PRADO bei EKOLOGIŠKO PRADO ženklu. Šios kruopos ypatingai švarios, išaugintos nenaudojant jokių chemikalų, jokių sintetinių trąšų bei apsaugos nuo kenkėjų priemonių. EKOLOGIŠKO PRADO kruopos ypač tinka alergiškiems žmonėms. Reikėtų valgyti įvairių kruopų košes, nes kiekviena iš jų savaip vertinga.

Plačiau apie kruopas

Kviečių gemalai
     Mitybą paįvairinti galima ir nemaltais virtais, daigintais kviečiais ir kviečių gemalais. Gemalo sudėtyje yra daug baltymų – apie 23-40 procentų, šiek tiek riebalų, bet nėra krakmolo. Jame gausu mineralinių medžiagų. Naudojant kviečių gemalus maistui ruošti, jų nereikia virti, kad nežūtų biologiškai vertingos medžiagos. Kviečių gemalų galima dėti į bet kokias košes, salotas. Juos galima maišyti su pienu, jogurtu, kefyru, skystesne varške, berti į sriubas. Gemaluose yra daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, taigi tinka mitybai papildyti.

Sorų kruopos
     Soros ir dabar yra vienos svarbiausių kruopinių kultūrų, nes jos yra gero skonio, greitai išverda, yra maistingos. Iš sorų verdamos košės ir sriubos, kepami naminiai gaminiai. Jose yra 81 % krakmolo, 12 % baltymų, 3,5% riebalų, 1% ląstelienos, mineralinių medžiagų, vitamino B1 . Sorose daugiau nei kitose kruopose yra kalio druskų, kurios svarbios širdies veiklai. Kaip dietinis valgis birios sorų košės rekomenduojamos, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, ateroskleroze ir nuolatiniu vidurių užkietėjimu.

Kvietinės kruopos
      Kvietinės kruopos dažniausiai gaminamos šlifuojant kietuosius kviečius. Šios kruopos – tai endospermo dalelės su luobelių likučiais. Kvietinės kruopos gali įvairaus dydžio bei formos. Esti pailgų, ovalių ir apvalių kruopų. Kvietinių kruopų sudėtyje yra daug angliavandenių, ypač krakmolo. 100 g kruopų yra apie 57 g krakmolo, gausu mineralinių medžiagų – magnio, fosforo, kalio, kalcio.

Manų kruopos 
     Manų kruopos gaunamos sumalus kviečius ir atrinkus šviesias, maždaug 1 – 1,5 mm dydžio gryno endospermo daleles (endospermas – grūdo dalis, sudaryta iš angliavandenių). Manų kruopos esti kelių rūšių – jos skiriasi spalva, forma, vartojimo savybėmis. Tai priklauso nuo kviečių rūšies. Iš minkštųjų kviečių pagamintos manų kruopos apvalios, baltos, neskaidrios. Iš kietųjų kviečių pagamintos manų kruopos esti gelsvos, pusskaidrės, briaunotos. Gali būti manų kruopos pagamintos iš minkštųjų ir kietųjų kviečių mišinio. Tuomet tai – baltų ir gelsvų kruopelių mišinys.
 Manų kruopos išverda greitai, ypač iš minkštųjų kviečių. Manų kruopų baltymus ir angliavandenius žmogaus organizmas ypač gerai pasisavina. 100 g manų kruopų tiekia apie 360 kcal energijos. Baltymų manų kruopose nedaug – 100 g kruopų yra 10,3 g baltymų, tačiau daug angliavandenių. 100 g manų kruopų yra 74,8 g angliavandenių, iš jų – 72,1 g krakmolo.

Miežinės kruopos
     Skaldytos miežinės kruopos – suskaldyti miežių grūdai. Jos smulkesnės už perlines, netaisyklingos formos, su aštriais kampais, gelsvai pilkšvos. Skaldytų kruopų paviršiuje gali būti likę šiek tiek luobelių. Skaldytų miežinių kruopų gali būti įvairiaus dydžio. Skaldytų kruopų košė yra nebiri, rišlios konsistencijos.
Miežinių kruopų 100 g tiekia vidutiniškai 335 kcal energijos.  Jų sudėtyje gausu angliavandenių, ypač krakmolo, baltymų – nedaug. Miežinėse kruopose yra nemažai mineralinių medžiagų - magnio, fosforo, kalio, kalcio.

Perlinės kruopos
     Perlinės kruopos – tai šlifuoti miežių branduoliai ar jų dalys, kurių paviršiuje yra likę luobelių. Šlifuojamos perlinės kruopos įgyja apvalią arba ovalią formą bei lygų paviršių. Perlinės kruopos esti įvairaus dydžio. Vienos jų yra stambios, ovalios, baltos ar šiek tiek gelsvos, kitos – smulkesnės, apvalios, baltos su tamsesnėmis juostelėmis.
Perlinių kruopų 100 g tiekia 335 kcal energijos.  Jų sudėtyje gausu angliavandenių – 100 g kruopų valgomosios dalies yra 75,2 g angliavandenių, iš jų – 67,5 g krakmolo. Baltymų nedaug – 9,8 g. Perlinėse kruopose yra nemažai mineralinių medžiagų. 100 g kruopų yra 15 mg natrio, 81 mg magnio, 243 mg fosforo, 237 mg kalio, 27 mg kalcio.

Grikių kruopos
     Grikiai Lietuvoje auginami nuo XIII amžiaus. Iš jų gaminamos kruopos ir miltai, kurie puikiai tinka dietinei ir vaikų mitybai. Grikiai pakankamai maistingi ir mažai kaloringi – 100 g energinė vertė – 349 kcal / 1463 kJ. 100 g grikių kruopų yra 12,6 g baltymų, 3,1 g riebalų ir 69,3 g angliavandenių.
Grikių baltymai pakankamai vertingi, nes juose yra nepakeičiamųjų aminorūgščių. Riebaluose vyrauja polinesočiosios riebalų rūgštys, tuo tarpu
sveikatai nepalankių sočiųjų riebalų rūgščių perpus mažiau. Grikiuose yra pakankamai daug maistinių skaidulų, aktyvinančių žarnyno veiklą. Grikiuose yra vertingų mineralinių medžiagų – daugiau, negu kitose kruopose. Ypač daug magnio. 100 g grikių yra 218 mg magnio, 459 mg fosforo, 443 mg kalio bei kitų mineralų. Grikiuose vyrauja B grupės vitaminai.

Ryžių kruopos
     Ryžiai šiandien užėmė deramą vietą mūsų mityboje. Tai - bene labiausiai daugelyje pasaulio šalių paplitusios kruopos. Ryžių kruopose daug krakmolo – apie 70,7 %, bet mažai baltymų – tik 7 %. Krakmolo grūdeliai smulkūs, lengvai įsisavinamai, tinka dietinei ir vaikų mitybai.

Kukurūzai
     Tai grūdinė kultūra, gimininga kviečiams, ryžiams, avižoms ir miežiams. Dėl maistinės vertės ir galimybės įvairiai pritaikyti, dabar ši kultūra yra viena iš labiausiai kultivuojamų visame pasaulyje. Kukurūzuose yra vitaminų A, B1 , B2, niacino ir mineralų -  geležies, vario, fosforo bei magnio.

Sezamų sėklos
     Sezamai – vienmetis 2-3 m aukščio žolinis augalas. Jo lapai smulkūs,pūkuoti, žiedai balti, rožiniai ar šiek tiek violetiniai, kiekvienas žiedas žydi tik vieną dieną. Sėklos subręsta dėžutėse, kuriose esti net iki 10-ties pertvarų. Sėkloms bręstant, augalai nupjaunami ir džiovinami, kol sėklos pradeda byrėti. Kadangi sezamo dėžučių pertvarėlės atsiveria ne vienu metu, tai ir sėklų išbyrant reikia laukti ilgokai. Matyt, dėl to atsirado ir žinomas posakis „Sezamai, atsiverk!”.  Sezamo sėklos smulkios, 1-2 mm ilgio ir 0,5-1 mm storio, rusvos, gelsvos, rudos, net juodos ir kiek rečiau baltos, apgaubtos kietoka kremine luobele. Sezamų sėklelėse susikaupia daugiau kaip 65 % riebiųjų aliejų, kuriuose yra net 82 % nesočiųjų riebalų rūgščių. Nei sėklelės, nei jų aliejus, skoniu primenantis patį kokybiškiausią alyvuogių aliejų, neturi kvapo. Tačiau, sėklas pakepinus, atsiranda malonus, riešutus primenantis kvapas. Sezamai sukaupia nemažai vertingų augalinės kilmės baltymų.  Iš sezamų sėklų spaudžiamas kokybiškas aliejus. Sėklų išspaudose lieka daug baltymų ir riebalų, todėl iš jų gaminama maistinga chalva. Sezamai itin vertinami kinų virtuvėje. Juo gardinamos krevetės ir kiti jūros produktai, desertai, ypač tinka keptiems obuoliams paskaninti. Sezamų sėklomis puošiamos ir gardinamos bandelės, traškieji sausainiai, duona, pyragai, košės.

Saulėgrąžos
     Saulėgrąžų sėklos valgomos neapdorotos, pakepintos, jos naudojamos gaminant konditerijos gaminius, kepant duoną, kulinarijoje, iš jų spaudžiamas aliejus. Maistinę saulėgrąžų aliejaus  vertę lemia jį sudarančios cheminės medžiagos. Aliejuje yra daug organizmui gyvybiškai svarbių polinesočiųjų riebalų rūgščių. Be aliejaus, sėklose yra 13,5 – 19,1 % baltymų, 23,9 – 26,5 % angliavandenių, apie 2 % fitino ir 1,5 raugintų medžiagų. Saulėgrąžų sėklomis galime pagardinti įvairių kruopų košes.

Jei norite sužinoti daugiau - klausikte!