Peruvinė anona – iš Pietų Amerikos kilęs desertinis vaisius, dažnai įvardijamas kaip vienas skaniausių. Minkštimas yra baltas, kreminis, konsistencija primena avokadą. Saldžiarūgštis skonis apibūdinamas kaip papajos, vanilės ir ananaso mišinys. Anonos paprastai valgomos šviežios. Sėklos yra nuodingos, prieš valgant jas reikia išimti.

Laikymas

Nesunokusias anonas laikykite kambario temperatūroje. Sunokusius vaisius laikyti šaldytuve.

Vertingos maistinės ypatybės

Vitamino C ir kalcio šaltinis.

Vartojimas

Dažniausiai vaisius valgomas šviežias, minkštimą kabinant šaukšteliu. Galima užlašinti kelis lašus žaliųjų citrinų sulčių. Šių vaisių taip pat galima dėti į vaisių kokteilius ir salotas, šerbetus, ledus.
Sėklos yra nuodingos, prieš valgydami jas išimkite.

Kelios patiekimo idėjos

Vietoj ledų. Apvyniokite vaisių popieriniu rankšluosčiu ir kelioms valandoms įdėkite į šaldiklį. Išėmę perpjaukite anoną perpus ir mėgaukitės.

Vaisių salotoms anonų minkštimo kubelius sumaišykite su kitais tropiniais vaisiais, pvz., bananais, ananasais ir mangais.

Blynų ar vaflių pagardas. Supjaustykite minkštimą kubeliais ir užberkite jų ant vaflių arba blynų. Galite pagardinti graikiniu jogurtu arba plakta grietinėle, apibarstyti cinamonu arba muskatais.

Kreminis desertas. Sutrinkite apie 300 g prinokusių anonų su 2 š. šviežių apelsinų sulčių, atsargiai įmaišykite išplaktos grietinėlės (120 ml). Uždenkite ir šaldykite kelias valandas. Patiekite mažuose indeliuose, papuoškite susukta apelsino žievele.

Šerbetui gaminti naudokite atšaldytą minkštimą, jį galite derinti su kitais vaisiais.

Čiobrelis yra viena iš plačiausiai kulinarijoje naudojamų žolelių. Yra daugiau nei 100 jų rūšių, labiausiai paplitusi - daržinis čiobrelis, jo aitrus aromatas primena mėtą, šiek tiek citriną. Kita gerai žinoma rūšis - citrininis čiobrelis, pasižymintis stipresniu citrinos aromatu.

Vertingos maistinės ypatybės

Vitaminų A, C ir B6, folio rūgšties, kalio, cinko, kalcio, geležies, magnio, vario ir mangano šaltinis.

Vartojimas

Čiobrelis puikiai tiks salotoms, sriuboms, padažams, daržovių ir mėsos patiekalams, taip pat ir desertams gardinti.
Jis dera su kiauliena, jautiena, elniena, vištiena, žuvims, morkomis, bulvėmis, pomidorais, lęšiais, svogūnais, žirniais, ožkų sūriu, figomis.

Kelios patiekimo idėjos

Druska įtrintas keptas viščiukas su citrinomis ir čiobreliais. 1,5 kg viščiuko odelę įtrinkite mišiniu iš 3 v. š. rupios druskos, 1,5 arb. š. grūstų juodųjų pipirų ir 2 v. š. kapotų čiobrelių lapelių (stiebelių neišmeskite). Neuždengtą viščiuką palikite šaldytuve 8-12 val. Išėmę į viščiuko vidų prikimškite ketvirčiais pjaustytą citriną, 4 česnakų skilteles, čiobrelių stiebelius. Išlydykite 3 v. š. sviesto, aptepkite juo viščiuką ir kepkite 200 °C orkaitėje. Kas 20 min. aplaistykite likusiu sviestu ir kepant išsiskyrusiomis sultimis.

Upėtakio marinatas. Sumaišykite 1 v. š. alyvuogių aliejaus, 1 v. š. čiobrelių lapelių, 2 smulkintas česnakų skilteles, ½ arb. š. grūstų juodųjų pipirų, ¼ arb. š. uoginių paprikų, 1 žaliosios citrinos sultis. Šiuo mišiniu gerai padenkite žuvį ir palaikykite 2 val. šaldytuve. Kepkite orkaitėje arba keptuvėje.
 

Citrinžolė yra vienas populiariausių prieskonių pietryčių Azijos šalių virtuvėse. Ji skleidžia intriguojantį citrinų aromatą ir pasižymi lengvu, gaivinančiu, imbierą primenančiu skoniu. Tai vienas pagrindinių ingredientų kario prieskonių mišiniuose, taip pat naudojama mėsos, daržovių ir žuvies patiekalams, marinatams pagardinti.

Geležies, kalio, mangano, folio rūgšties, magnio, cinko ir vario šaltinis.

Vartojimas

Išorinius lapus reikia nulupti ir maistui naudoti tik apatinę vidinio stiebo dalį, maždaug iki tos vietos, kur lapai pradeda šakotis. Likusią augalo dalį išmeskite arba panaudokite sultiniui.
Į patiekalus citrinžoles galite berti supjaustytas stambiau ir prieš patiekdami išimti. Prieš berdami į patiekalą stambiai pjaustytas citrinžoles, gabaliukus šiek tiek sutrinkite, kad išsiskirtų aromatas. Arba pjaustykite citrinžoles smulkiai ir leiskite patiekale pavirti bent 10-15 min., kad suminkštėtų. 

Kelios patiekimo idėjos

Vištiena su kokosų pienu ir citrinžolėmis. Į puodą įpilkite 800 ml kokosų pieno, 3 v. š. žuvų padažo, dėkite 1,5 v. š. smulkintų imbierų, 2 smulkiai pjaustytus citrinžolių stiebelius, 3 arb. š. žaliųjų citrinų žievelių, 1 pjaustytą aitriąją papriką, 2 arb. š. rudojo cukraus. Ant silpnos ugnies užvirkite ir neuždengę virkite 5 min. Suberkite 500 g gabaliukais pjaustytos vištienos ir uždengę virkite apie 15 min., kol vištiena išvirs. Išjunkite, pagardinkite 2 v. š. žaliųjų citrinų sulčių ir sauja kapotų bazilikų bei kalendrų lapelių. Patiekite su ryžiais.

Dumplainio uogos yra subtiliai saldžiarūgščio skonio. Jos valgomos žalios arba naudojamos džemams, padažams, desertams gaminti. Pietų Amerikoje jos troškinamos su medumi ir valgomos su plakta grietinėle. Tačiau dumplainis gali būti vartojamas ir kaip daržovė, derinama su mėsa ir pikantiškais patiekalais.

Laikymas

Jeigu vaisius paliekamas su žievele, jis gali būti laikomas kambario temperatūroje 30–45 dienas.

Vertingos maistinės ypatybės

Vitaminų A ir C, geležies šaltinis.

Vartojimas

Dumplainius galima vartoti šviežius kaip gaivinantį užkandį, vaisių ar daržovių salotų komponentą. Dėl dekoratyvios išvaizdos jie dažnai naudojami patiekalams papuošti. Iš jų gaminami desertiniai ir pikantiški padažai, džemai. Dumplainiais galima paįvairinti trupininius ir paprastus pyragus, kitus desertus. 

Kelios patiekimo idėjos

Paprasčiausias būdas mėgautis dumplainiais – patroškinti ant lėtos ugnies su cukrumi arba medumi ir patiekti su plakta grietinėle arba ledais. Taip paruošti dumplainiai yra puikus priedas prie ryžių pudingo.

Desertui prie kavos dumplainio lapelius atlenkite aukštyn, uogą merkite į ištirpintą juodąjį šokoladą ir dėkite ant kepimo popieriaus. Palikite 2 val. vėsioje vietoje, kad sustingtų. Patiekite su kava po vakarienės ar pietų.

Trupininiam obuolių pyragui dumplainiai suteiks skanaus rūgštumo.

Šviežiose salotose. Dumplainius galima vartoti kaip salotų komponentą, jų skonis puikiai dera su kartų skonį turinčiomis salotomis – cikorijomis arba gražgarstėmis, taip pat gali būti derinamas su avokadais.

Gražgarstė yra aromatingas žalumynas, pasižymintis gana aštriu kartoku, pipirus primenančiu, skoniu. Kaip laukinis augalas gražgarstė auga Azijoje ir visame Viduržemio jūros regione. Ji yra populiarus salotų ingredientas, gali būti naudojama verdant sriubas, ruošiant daržovių patiekalus, makaronų padažus.

Vertingos maistinės ypatybės

Dietinių skaidulų, vitaminų A, B6, C, K, cinko, vario, kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio ir šaltinis.

Vartojimas

Gražgarstė patiekalams suteikia kartumo ir puikiai dera su vištiena, kumpiu, makaronais, kiaušiniais, pelėsiniu, įvairiais sūriais, bulvėmis, pomidorais, avokadais, kriaušėmis, figomis, česnakais, citrinomis, alyvuogių aliejumi, kedrų ir graikiniais riešutais.

Kelios patiekimo idėjos

Saujelė gražgarsčių ant makaronų ar sriubos dubenėlyje suteiks aromato ir spalvos. Į sriubas ar kitus karštus patiekalus berkite likus keletui minučių iki gaminimo pabaigos.

Makaronai „Pene“ su sūriu ir gražgarstėmis. Sumaišykite puodelį rikotos sūrio, puodelį tarkuoto parmezano, 1 v. š. alyvuogių aliejaus, 2 arb. š. tarkuotų citrinų žievelių, druskos ir pipirų. Keptuvėje įkaitinkite šaukštą aliejaus, suberkite kelias saujas stambiai supjaustytų gražgarsčių, saują bazilikų lapelių ir maišydami pakaitinkite apie 2 min., kad žalumynai pradėtų vysti. Dėkite žalumynus į dubenį su rikota ir gerai išmaišykite. Į mišinį sukrėskite išvirtus makaronus, jei reikia, įpilkite vandens, kuriame jie virė.

Į salotų lėkštę sudėkite gražgarsčių lapus, ant jų išdėliokite saulėje džiovintus pomidorus. Užtarkuokite parmezano sūrio, pagardinkite alyvuogių aliejumi ir patiekite.

Šie Azijos šalių virtuvėse itin populiarūs grybai (dar kartais vadinami enoki grybais) yra švelnaus skonio ir traškios tekstūros. Dėl jų egzotinės išvaizdos, juodkotėmis ugniabudėmis dažnai puošiamos salotos, sumuštiniai, juos galite naudoti virdami sriubas arba ruošdami daržovių ir mėsos patiekalus.

Dietinių skaidulų, geležies, vario, folio rūgšties, fosforo ir kalio šaltinis.

Vartojimas

Juodkotės ugniabudės vartojamos ruošiant azijietiškas sriubas, šviežias salotas ar lakštinių patiekalus, garnyrus prie mėsos patiekalų. Naudokite su makaronais, sojomis, imbierais, citrinžolėmis, šviežiomis žolelėmis, jūros gėrybėmis ar paukštiena. 

Kelios patiekimo idėjos

Omletas su juodkotėmis ugniabudėmis ir laiškiniais česnakais ar svogūnų laiškais. Grybus perpjaukite perpus, pirštais išskirstykite ir sumaišykite su smulkintais žalumynais. Užpilkite kiaušinio plakiniu, pagardinkite druska, pipirais ir kepkite. Jeigu norite pusryčius papildyti azijietišku skoniu, paruoškite omleto padažą iš trijų dalių sojų padažo, vienos dalies sezamų aliejaus ir šlakelio mėgstamo acto. Tikrai gardus derinys.

Į šoninę įvyniotos juodkotės ugniabudės tiks užkandžiui. Kuokštelį grybų dėkite ant šoninės juostelės, apibarstykite smulkintais laiškiniais svogūnais ir juodaisiais pipirais, standžiai suvyniokite ir sutvirtinkite dantų krapštuku. Kepkite 220 °C orkaitėje, kol šoninė apskrus ir taps traški. Nusausinkite ryšulėlius ant popierinio rankšluosčio, ištraukite dantų krapštuką ir patiekite.

Kaktusinė figa – tai kaktuso vaisius, nesusijęs su figomis. Minkštimo konsistencija primena melioną, jame būna daug mažų sėklelių. Gaivinantis kaktusinės figos skonis primena kelių vaisių derinį: braškių, arbūzų, figų, bananų. Kaktusines figas skanu valgyti su kitais vaisiais salotose.

Laikymas

Sunokusias kaktusines figas laikykite šaldytuve, plastikiniame maišelyje 2-3 dienas. Kietos kaktusinės figos sunoks kambario temperatūroje per kelias dienas.

Vertingos maistinės ypatybės

Dietinių skaidulų, vitamino C, mineralinių medžiagų: magnio, kalio, kalcio, natrio, šaltinis.

Vartojimas

Kaktusinės figos gali turėti beveik nematomų duriančių plaukelių, todėl būkite atsargūs.
Valgomas tik vaisiaus minkštimas. Nupjaukite abu vaisiaus galus ir nulupkite odelę aštriu peiliu. Kitas būdas išimti minkštimą – perpjauti vaisių pusiau ir minkštimą iškabinti šaukšteliu.
Kaktusinės figos valgomos vienos, jų dedama į vaisių salotas, šerbetus, jogurtus ir kitus desertus. Iš jų spaudžiamos sultys, daromos tyrės, verdamas džemas.

Kelios patiekimo idėjos

Atšaldytas kaktusinių figų minkštimas bus skanus ir gaivinantis desertas karštą dieną. Galite pagardinti geltonųjų arba žaliųjų citrinų sultimis.

Egzotiškoms vaisių salotoms supjaustykite kaktusinę figą, apelsiną, keletą braškių. Įmeskite žaliųjų vynuogių, išspauskite šiek tiek apelsino sulčių, užlašinkite šaukštelį medaus ir apibarstykite cinamonu. Išmaišykite ir patiekite.

Kaktusinių figų sulčių ledo kubeliai puikiai tinka gėrimams paskanti ir papuošti.

Kaštainiai - tai blizgūs rudi riešutai storu kevalu. Išvirtų kaštainių baltas kreminis minkštimas primena keptas bulves, tačiau skiriasi ypatingu saldžiu ir riešutiniu aromatu. Ilgą laiką jie buvo vienas iš pagrindinių maisto produktų Europoje. Kaštainius galima skrudinti, naudoti sriuboms ir daržovių patiekalams, įdarams, desertams ruošti.

Vertingos maistinės ypatybės

Vitamino C ir vario šaltinis.

Vartojimas

Kaštainiai puikiai dera su įvairia mėsa, šonine, daržovėmis, grybais, obuoliais, citrinomis, apelsinais, sviestu, brendžiu, konjaku, romu, grietinėle, šokoladu, cinamonu, gvazdikėliais, imbierais.
Išlukštenti bus lengviau, jei prieš gamindami kevale aštriu peiliu padarysite „X“ formos įpjovą. Lupkite karštus - jau išvirusius arba pavirtus tik kelias minutes, jei naudosite kitiems patiekalams ruošti.

Kelios patiekimo idėjos

Skrudinti kaštainiai yra klasikinis patiekimo būdas. Riešutus įpjautais kevalais skrudinkite 200-220°C orkaitėje ~ 30 min.

Briuseliniai kopūstai ir kaštainiai yra klasikinis derinys ir gali būti patiekiami kaip garnyras ar lengvas patiekalas. Keptuvėje pakepinkite šoninę, suberkite smulkintą svogūną ir dar pakepinkite. Sudėkite 2 min. apvirtus briuselinius kopūstus, skrudintus kaštainius ir įpilkite šiek tiek sultinio. Troškinkite, kol briuseliniai kopūstai taps norimo minkštumo.

Jūsų mėgstamiems vištienos ar daržovių patiekalams kaštainiai suteiks saldumo. Jie ypač tinka riebaluose apkeptoms daržovėms ir vištienos troškiniams ruošti.

Šie tvirtos, mėsingos tekstūros ir malonaus skonio grybai yra mėgstami Prancūzijos, Viduržemio jūros ir Azijos virtuvėse. Šviežias grybas neturi stipraus kvapo, tačiau iškeptas įgauna nepakartojamą subtilų aromatą ir skonį. Apkepintas kreivabudes galima naudoti beveik visuose patiekalų su grybais receptuose.

Vertingos maistinės ypatybės

Dietinių skaidulų, baltymų, vitamino B6, folio rūgšties, geležies, magnio, cinko, fosforo, kalio, vario ir mangano šaltinis.

Vartojimas

Kreivabudes galima troškinti, kepti ant atviros ugnies, grotelių arba pakepinti keptuvėje ir dėti į sriubas, troškinius, padažus, makaronų patiekalus, daržovių patiekalus, patiekalus iš mėsos, jūros gėrybių.
Jeigu grybų nesmulkinate, leiskite jiems pakepti arba pasitroškinti ilgesnį laiką, kol jie įgaus malonią rusvą spalvą. 

Kelios patiekimo idėjos

Paprasčiausias būdas mėgautis kreivabudėmis – keptuvėje alyvuogių aliejuje pakepinkite smulkintą česnaką ir sudėkite išilgai 5 mm storio riekelėmis supjaustytus grybus. Kepkite 1–2 min. iš kiekvienos pusės, kol įgaus rusvai auksinę spalvą. Apibarstykite druska ir juodaisiais pipirais. Galite valgyti vienus, su padažu Teriyaki arba užsidėję ant duonos su šlakeliu alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių.

Makaronai su kreivabudėmis ir šonine. Kol verda makaronai, keptuvėje apkepinkite grybų griežinėlius, paskui šoninę. Makaronams išvirus, viską sumaišykite, pagardinkite pipirais, galite pašlakstyti alyvuogių aliejumi. Prieš patiekdami apibarstykite tarkuotu parmezano sūriu.
 

Iš Azijos kilusio lauramedžio lapai yra vienas populiariausių prieskonių. Aromatingi, kartumo turintys lauro lapai padeda atsiskleisti kitiems patiekalo ingredientams ir tinka beveik visiems patiekalams gardinti. Dėkite lauro lapelių į žuvies, mėsos, daržovių patiekalus, marinatus ir padažus, netgi saldžius kremus.

Vertingos maistinės ypatybės

Vitaminų A, B6 ir C, folio rūgšties, kalcio, geležies ir mangano šaltinis.

Vartojimas

Lauro lapeliais galima skaninti padažus, sriubas, troškinius, mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių, ankštinių daržovių patiekalus, šaltus mėsos užkandžius. Jie puikiai tinka lėtai verdamiems patiekalams.
Dažniausiai naudojami nesmulkinti lapeliai, kartais jie rišami į puokštelę su kitais prieskoniais ir išimami prieš baigiant virti. Vienas klasikinių tokių prieskonių rinkinių yra Prancūzijoje populiarus „bouquet garni“ („žolelių puokštė“) iš kelių lauro lapų, kuokštelio petražolių ir čiobrelio šakelių.
Prieš dėdami į patiekalus, suplėšykite arba sumaigykite lauro lapelius, kad iš jų išsiskirtų lakieji aliejai. Išimkite lauro lapelius prieš patiekdami.

Kelios patiekimo idėjos

Paruoškite žalumynų puokštelę ir naudokite ją įvairiems patiekalams pagardinti. Galima naudoti bet kokių prieskoninių augalų mišinį, taip pat ir šalavijus, peletrūnus, rozmarinus bei mėtas. Jei ruošiate vištieną, pamėginkite kartu įdėti citrinų, šalavijų ir peletrūnų; rozmarinai ir mėtos tiks ėrienai, o žaliųjų pipirų grūdeliai, apelsinai ir dašiai tiks jautienai gardinti.

Verkite lauro lapelius ant iešmo kartu su mėsa, jūros gėrybėmis ar daržovėmis.

Levanda yra mėtų šeimos augalas, labai artimas rozmarinui, šalavijui bei čiobreliui. Levandos skleidžia saldų gėlių aromatą su citrusinių vaisių prieskoniais, patiekalams gali suteikti nuostabią spalvą ir puikų skonį. Jos naudojamos mėsos patiekalams, vaisiams, kepiniams ir desertams gardinti bei puošti. 

Vertingos maistinės ypatybės

Vitamino A ir kalcio šaltinis.

Vartojimas

Maistui naudokite levandų žiedus ir lapelius. Jie puikiai dera su pankoliais, raudonėliais, rozmarinais, čiobreliais, šalavijais bei dašiais. Levandos naudojamos vaisiams, ledams, gėrimams, ėrienai, triušienai ir troškiniams gardinti.
Skoniui suteikti jos reikia visai nedaug, kad aromatas patiekale netaptų per stiprus.
Nenaudokite maistui levandų, įsigytų iš gėlininkų ar želdynų. Daugeliu atveju šie augalai buvo auginami su pesticidais ir netinka maistui ruošti.

Kelios patiekimo idėjos

Stiebai gali tapti kvapniais iešmeliais ruošiant vaisių ar krevečių kebabus. Tiesiog suverkite produktus ant iešmelio ir kepkite ant žarijų.

Levandos suteikia unikalų aromatą mėsos prieskoniams, skirtiems jautienai, kiaulienai, vištienai gardinti. Jomis galima pakeisti rozmarinus.

Kai kepate mėsą ant žarijų, užberkite šiek tiek levandų ant karštų anglių.

Lengviausias būdas desertams suteikti levandų skonio - naudoti levandų cukrų. Sumaišykite 1 v. š. levandų su 4 puodeliais cukraus ir palikite kelioms savaitėms. Išsijokite levandas, o cukrų naudokite įprastu būdu.
Įmeskite kelis levandų žiedus į taurę baltojo vyno arba žydinčią levandos šakelę įmerkite į taurę šampano.

Melisos yra mėtų šeimos augalai, kilę iš pietinės Europos dalies bei Viduržemio jūros regiono. Jos pasižymi gaiviu citrusinių vaisių aromatu, primenančiu mėtas ir citrinas. Melisa puikiai papildo žuvų, vištienos, vaisių ir daržovių patiekalus, salotas ir gaiviuosius gėrimus.

Vertingos maistinės ypatybės

Vitaminų A ir C, kalcio, kalio, geležies, magnio ir mangano šaltinis.

Vartojimas

Melisomis gardinami kiaušinių, mėsos ir žuvies patiekalai, sriubos, troškiniai, padažai, salotos. Ji naudojama įdaruose, marinatuose.
Melisos dera su bazilikais, mėtomis, rozmarinais, petražolėmis, krapais, čiobreliais, daržiniais builiais bei laurų lapais.
Į karštus patiekalus berkite baigdami gaminti. 

Kelios patiekimo idėjos

Įdarykite viščiuką prieskoninių žolelių bei smulkintų melisų mišiniu arba smulkiai sukapotais melisų lapeliais įtrinkite viščiuko odą. 

Puikų salotų užpilą pagaminsite iš puodelio stambiai pjaustytų melisų lapelių, ½ puodelio raudonojo vyno acto, 1 puodelio alyvuogių aliejaus, druskos ir juodųjų pipirų. Visus produktus sumaišykite ir sandariai uždarę palaikykite 1 val. šaldytuve, kad skoniai susimaišytų.

Žuvų ar paukštienos marinatas. Į maisto smulkintuvą suberkite 2 puodelius melisų lapelių, 1,5 v. š. smulkintų česnakų, ¼ arb. š. druskos, ¼ arb. š. pipirų, ¼ puodelio citrinų sulčių, 1 v. š. rudojo cukraus arba medaus, ¼ puodelio alyvuogių aliejaus. Sutrinkite, jei reikia dar, įpilkite alyvuogių aliejaus. Paragaukite, ar nieko netrūksta. Šį marinatą galite naudoti ir kaip salotų užpilą.
 

Mėta yra mėgstama beveik viso pasaulio virtuvėse. Populiariausios rūšys yra pipirmėtė bei šaltmėtė. Aitresnio skonio pipirmėtė dažniau vartojama ruošiant saldainius ir arbatas, o švelnaus skonio šaltmėtė tinka pikantiškiems patiekalams, pvz., ėrienos, daržovių patiekalams, vaisiams bei šokoladui paskaninti. 

Vertingos maistinės ypatybės

Dietinių skaidulų, vitaminų A ir C, fosforo, cinko, kalcio, geležies, magnio, kalio, vario ir mangano šaltinis.

Vartojimas

Mėtos gali būti naudojamos kaip gėrimų ir patiekalų prieskonis arba pagrindinis ingredientas.
Jos puikiai dera su antiena, ėriena, kiauliena, morkomis, baklažanais, pomidorais, žirneliais, lęšiais, pipirais, aštriais padažais, šokoladu, apelsinais, jogurtu, ledais.

Kelios patiekimo idėjos

Mėtos puikiai dera su žaliomis salotomis. Šiek tiek mėtų ir žemės riešutų suteiks salotoms pietryčių Azijos patiekalų skonį. Jas taip pat galite naudoti gamindami salotų užpilą.

Mėtų lapeliai suteiks naujo skonio garintoms, troškintoms daržovėms. Prieš pat gaminimo pabaigą įdėkite vieną ar kelis smulkintus mėtų lapelius ir gabaliuką sviesto.

Desertinis mėtų „Pesto“ padažas puikiai dera su šokoladu, jį galite naudoti sausainiams pertepti, įmaišyti į šokoladinį kremą ledams ar pyragui gardinti. 1/2 st. smulkintų makadamijos riešutų sutrinkite iki tyrės su 2 st. mėtų lapelių, 1/3 st. medaus ir 1 v. š. vanilės ekstrakto. Jeigu nenaudosite iš karto, perdėkite į stiklinį indą, uždenkite plėvele taip, kad plėvelė liestų pastos paviršių ir laikykite šaldytuve.

 

Pasiflora yra iš Brazilijos kilęs tropinis vaisius. Vaisiaus viduje yra gardus, saldus ir kiek aštroko skonio geltonas minkštimas su valgomomis sėklomis. Mėgaukitės pasiflora valgydami ją vieną, su jogurtu arba ledais, naudokite ją įvairiems fantastiško skonio desertams ruošti.

Laikymas

Prinokusius vaisius laikykite šaldytuve, o neprinokę prisirpsta kambario temperatūroje.

Vertingos maistinės ypatybės

Dietinių skaidulų, vitaminų A ir C, kalio šaltinis.

Vartojimas

Pasiflora paprastai yra valgoma šviežia, tačiau ją galima termiškai apdoroti gaminant padažus ir įdarus.
Paruoškite pasiflorą valgyti perpjaudami pusiau ir išskobdami minkštimą šaukštu. Norėdami išspausti sultis, mediniu šaukštu sumaigykite minkštimą ir nukoškite per sietelį. Patiekalams pagardinti užtenka nedidelio kiekio sulčių.

Kelios patiekimo idėjos

Paprasčiausias būdas mėgautis pasiflora yra perpjauti ją pusiau ir valgyti minkštimą šaukšteliu. Kai kas mėgsta apibarstyti cukrumi.

Iš perpus su vandeniu skiestų sulčių pagaminti ledukai pagardina šaltus gėrimus ir kokteilius.

Pasiflorų sirupas gaunamas verdant vandeniu atskiestas sultis su trupučiu cukraus. Jį galima naudoti kaip užpilą ledams ir vaisių salotoms, kokteiliams ruošti.

Vaisių desertas. Dubenėlyje sumaišykite 2 pasiflorų minkštimą, pjaustytą kivį, bananą, saują raudonųjų vynuogių, 1 v. š. medaus ir žaliųjų citrinų sulčių.

Įsimylėjėlių desertui lėkštėje išdėliokite braškių griežinėlius, ant jų uždėkite pasifloros minkštimą ir papuoškite mėtų lapeliais.
 

Svogūnėliai atrodo kaip nedideli, pailgi svogūnai su vario, rausvos ar pilkos spalvos žievele. Nulupus lukštą vienoje galvutėje galima rasti kelis svogūnėlius, panašiai kaip česnako skilteles. Tai svogūnų giminaičiai, jų skonis yra žymiai švelnesnis ir saldesnis. Svogūnėliai naudojami padažams ir salotų užpilams, sriuboms, troškiniams ruošti.

Vitaminų A, B6 ir C, folio rūgšties, kalio ir mangano šaltinis.

Vartojimas

Smulkinti svogūnėliai naudojami užpilams ir padažams ruošti, o nepjaustyti - mėsos patiekalams gardinti, ypač tinka derinyje su raudonuoju vynu. Juos galima kepti šalia mėsos su visu lukštu kaip česnakus.
Svogūnėliuose yra mažiau vandens nei svogūnuose, todėl gaminimo laikas yra žymiai trumpesnis. Perkepus svogūnėliai įgauna nemalonų kartų skonį.

Kelios patiekimo idėjos

Svogūnėlių ir raudonojo vyno padažas nuostabiai dera su raudonos mėsos patiekalais. 250 g smulkintų svogūnėlių 3 min. kepinkite su 4 v. š. alyvuogių aliejaus ant kaitrios ugnies, dažnai maišydami. Įdėkite traiškytą skiltelę česnako, rozmarino šakelę, juodųjų pipirų. Maišydami kepinkite dar 3 min. Įpilkite 5 v. š. balzaminio acto ir leiskite skysčiui išgaruoti iki sirupo konsistencijos. Tada įpilkite 400 ml raudonojo vyno ir virkite, kol liks tik trečdalis skysčio. Supilkite 400 ml jautienos sultinio. Užvirus sumažinkite kaitinimą iki silpnos ugnies ir virkite, kol vėl liks tik trečdalis skysčio, apie 250 ml. Išgriebkite rozmarinus ir česnakus, pasūdykite ir įmaišykite gabaliuką sviesto. Padažą galima pasiruošti iš anksto ir pašildyti prieš patiekiant.

Iš Afrikos kilusių tamarindų ankščių viduje rasite saldžiarūgščio skonio minkštimą, kuris kulinarijos ir konditerijos patiekaluose naudojamas kaip rūgšties suteikianti medžiaga – panašiai kaip citrinos. Tamarindas yra vienas Worcesterio padažo ingredientų ir populiarus mėsos marinatuose, nes suminkština mėsą.

Vitamino B1 šaltinis.

Vartojimas

Tamarindas naudojamas įvairiems marinatams, padažams, kariams, daržovių ir žuvies patiekalams gardinti. Tai populiarus gaivinančių gėrimų ingredientas, taip pat džemų, sirupų, saldainių, šerbetų ir kitų saldžių patiekalų ingredientas.
Paruošimas vartoti. Minkštimo masę apipilkite šiltu vandeniu, kad apsemtų ir palaikykite 5–15 min., kad suminkštėtų. Suminkštėjusią masę trinkite pirštais, kad minkštimas ištirptų, sėklas ir skaidulas atskirkite. Gautą tyrę naudokite kaip nurodyta receptuose.

Kelios patiekimo idėjos

Žuvies troškinys. Uždengtoje keptuvėje įkaitintame aliejuje pakepinkite 1 arb. š. garstyčių grūdelių, kol garstyčios baigs sproginėti. Dėkite smulkintą skiltelę česnako, pakepinkite ir sudėkite 3-4 smulkintus konservuotus pomidorus, po ½ arb. š. aitriųjų paprikų ir ciberžolių. Kai užvirs, įberkite 1 v. š. tamarindų tyrės ir 400 g gabaliukais pjaustytos mėgstamos žuvies filė. Troškinkite 15-20 min., kol žuvis bus išvirusi. Patiekite su ryžiais.

Tamarindų vanduo yra Meksikoje populiarus gaivinamasis gėrimas – norint jį paruošti, tereikia tamarindų tyrę sumaišyti su verdančiu vandeniu ir cukrumi, atšaldyti ir patiekti su ledukais.

Rozmarinai pasaldins vaisių salotas ir nereikės dėti cukraus.

Rozmarinais galite pagardinti aliejų arba actą. Palaikykite šakelę skystyje keletą dienų, o po to išimkite.

Ši daržovė pradėta auginti dar antikos laikais. Valgoma dalis – jauni neišsiskleidę artišokų žiedai, kuriems malonaus skonio ir riešutų kvapo suteikia susikaupusios aromatinės medžiagos – laikoma delikatesu. Valgoma rankomis, laužiant vieną žiedlapį po kito – gurmanai tai laiko savotišku ritualu.

Laikymas

Neplautus artišokus sudėkite į plastikinį maišelį ir laikykite šaldytuve.

Vertingos maistinės ypatybės

Dietinių skaidulų, vitaminų C, B6, K, mineralinių medžiagų: geležies, fosforo, magnio, kalio, vario ir mangano, šaltinis.

Vartojimas

Tradicinis patiekalas iš artišokų yra pats pumpuras, patiekiamas su padažu kaip karštasis arba šaltasis užkandis. Iš artišokų galite pasigaminti įvairių užtepėlių, pyragų, naudoti padažams, dėti į makaronų patiekalus. Jie dera su šonine, ožkų pieno sūriu, parmezanu, grybais, pomidorais, pankoliais, sviestu, grietine, majonezu, alyvuogių aliejumi, česnakais, svogūnais, citrinomis, petražolėmis, bazilikais, čiobreliais.

Kelios patiekimo idėjos

Virti artišokai. Artišokus virkite 25–40 minučių ant silpnos ugnies kartu su šlakeliu alyvuogių aliejaus, česnako skiltele, citrinos griežinėliu ir lauro lapu. Išviręs pumpuro viršūnės žiedlapis lengvai išsitraukia.

Valgykite rankomis – nuo šerdies atskirtų vainiklapių apačią merkite į padažą, minkštimą traukite tarp dantų. Pasiekę šerdį dengiančias „šienu“ vadinamas skaidulas, jas pašalinkite, o šerdį dažykite į padažą ir valgykite.

Padažui lygiomis dalimis sumaišykite majonezą ir grietinę, pagal skonį gardinkite citrinų sultimis.

Bazilikas vartojamas visame pasaulyje, ypač Viduržemio jūros regione. Saldymedžių ir gvazdikėlių skoniu bei aromatu išsiskiriantis prieskoninis augalas ypač dera prie pomidorų, be to, jis – pagrindinis garsiojo itališko pagardo pesto sudedamoji dalis. Raudonasis bazilikas yra aitresnio ir išraiškingesnio skonio už žaliąjį, itin mėgstamas Kaukazo virtuvėje.

Laikymas

Nuskintas žoleles laikykite šaldytuve. Aromatas išlieka ir užšaldžius.

Vertingos maistinės ypatybės

Baltymų, vitaminų A, C, E, B6, K; mineralinių medžiagų: kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko, vario ir mangano, šaltinis.

Vartojimas

Bazilikai puikiai dera su veršiena, kiauliena, triušiena, ėriena, antiena, vištiena, kepenėlėmis, žuvimis, kiautuotaisiais vėžiagyviais, bulvėmis, baklažanais, pomidorais, paprikomis,   cukinijomis,  salotomis, žalumynais, kiaušiniais, sūriu, pomidorų padažu.
Į karštuosius patiekalus bazilikų dėkite baigdami ruošti – karštis greitai sunaikina jų aromatą, žolelė suglemba ir pajuoduoja.

Kelios patiekimo idėjos

Šviežių daržovių ir žalumynų salotose bazilikai paryškina kitų sudedamųjų dalių skonį, praplečia aromatų spektrą, papildo vitaminais.

Gaminant sūrius, actą, aliejų, arbatas ar net desertus, gali tapti pagrindiniu akcentu.

Gaivinamasis gėrimas su raudonaisiais bazilikais. Saujelę bazilikų nuplaukite, suplėšykite ir sudėkite puodo dugne. Išspauskite 1 citrinos sultis, supilkite 2–3 valgomuosius šaukštus cukraus ir 1,5 l vandens, pavirkite 3–4 minutes. Gerkite atvėsintą.