Nemokama infolinija (8-22 val.)
8 800 20050
Daugiau nei ketvirtį amžiaus lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ ir Lietuvos ūkininkai tarsi tiltu sujungia miestą ir kaimą. Drauge su geriausiais linkėjimais miestiečiams iš savo laukų, bitynų, šiltnamių ir dirbtuvių atgabena beveik 600 skirtingų prekių. Mūsų lentynose „Linkėjimai iš kaimo“ galima rasti net 62 skirtingų Lietuvos gamintojų, kurie nepaprastai saugo senas maisto gaminimo tradicijas ir receptus, gaminių. Net 80 procentų šviežio maisto „Maximos“ parduotuvėms ruošia Lietuvos gamintojai. Vasaris – lietuviškiausias mėnuo. Juk šį mėnesį švenčiame ne tik tradicines Užgavėnes, bet ir mūsų šalies gimtadienį – Vasario 16-ąją. Tad šį mėnesį kviečiame jus švęsti Lietuvą: atsigręžti į praeitį, pasidomėti Lietuvos kulinarijos istorija, nueiti lietuviško medaus keliu, įkvėpti gryno mūsų laukų ir miškų oro ir pasirinkti naujų idėjų savo švenčių stalui.
Turime kuo didžiuotis
MAXIMOJE
~80%
šviežio maisto yra
pagaminta ir užauginta
LIETUVOJE
 
 
1000
tiekėjų
iš visos
LIETUVOS
prekes rasite MAXIMA lentynose
Anuomet vienus patiekalus valgydavo kaimo gyventojai, kitus – prakutę miestiečiai. Kuo labiausiai skyrėsi lietuviška kaimo ir miesto virtuvė?
Ant didikų stalo buvo gausu mėsos, pieno produktų, įvairių daržovių, atvežtinių prieskonių. Didikai laikėsi savo meto gastronominių madų, o maistą jų namuose gamino profesionalūs virėjai. Tuo tarpu mažiau turtingų žmonių virtuvėse vyravo maistas iš grūdų - duona, košės, blynai, putros. O aplink puodus sukosi tik tų namų šeimininkė.
Rauginto pieno sūris yra laikomas Lietuvos kulinariniu paveldu
Gerai išdegti keraminiai indai yra ilgaamžiai
Jei dengtume istorinių patiekalų stalą,
kokie patiekalai ant jo išsirikiuotų?
Jei paliktume bulvinius patiekalus „ramybėje“ ir nebandytume sukurti gastronominės rekonstrukcijos egzotikos, tada užkandžiais galėtų tapti rūkytos mėsos gaminiai, baltas, rauginto pieno sūris. Sriuba – lapinių burokėlių barščiai, zacirka ar grybų sriuba. Pagrindiniam patiekalui tiktų zrazai, koldūnai, kimšta lydeka arba sterkas, šiupinys; desertui – baumkuchenas (šakotis), obuolių sūris, meduoliai, boba. Atsigerti galima pasiūlyti giros, alaus, o tostą galėtume kelti su midaus pripilta taure. Dar būtinai pasiūlyčiau tikros, tamsios, bet ne juodos ruginės duonos.
Skilandis - suvalkiečių pasididžiavimas
Natūralaus molio krosnyje kepa ir duona, ir dzūkiškos grikių bandos
Svečius iš užsienio puolame vaišinti didžkukuliais. Ar esame teisūs
Lietuvos kulinarines tradicijas siedami su bulvių patiekalais?
Taip jau susiklostė XX amžiuje, kad bulviniai patiekalai įsigalėjo kaip patys lietuviškiausi ne tik ant mūsų stalų, bet ir mūsų galvose. Bulviniai patiekalai yra mūsų tradicijos dalis, tačiau svarbu suprasti, kad ne vien jie yra tradiciniai. 1893 metų Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos gaspadinėje“, pirmojoje gastronomijos knygoje lietuvių kalba, nerasime nė vieno bulvinio patiekalo. Tačiau rasime koldūnus, šaltanosius, skilandį, išnaują, salcesonus, beigelius, ruginę duoną, rauginto pieno ir brandintus sūrius, bobą, zrazus, įvairias sriubas, meduolius ir primirštus patiekalus ne iš bulvių.
Receptai
Patarimas:
miltų galite berti, galite ir neberti, bet žinokite, kad jie padeda bulvėms geriau sulipti.
Bulvių plokštainis
su bri sūriu ir šonine
Jums reikės:
  • 2 kg bulvių
  • 4 svogūnų
  • 6 kiaušinių
  • 500 ml pieno
  • 1 pakuotės bri sūrio
  • 150 g karštai rūkytos kiaulienos šoninės
  • 1 šaukšto druskos
  • 1 šaukšto miltų
  • pipirų pagal skonį
  • gabalėlio sviesto (kepimo indui ištepti)
  • graikiško jogurto
  • mėgstamų žolelių
1
Bulves nuskuskite, sutarkuokite jas ir 2 nuluptus svogūnus smulkia tarka.
2
Likusius svogūnus smulkiai supjaustykite ir pakepinkite kartu su šoninės gabalėliais. Kai viskas gražiai apskrus, sukrėskite į bulvių masę ir išmaišykite.
3
Užvirkite pieną ir supilkite jį į bulvių tarkių masę. Tuomet įmuškite kiaušinius, įberkite druskos, pipirų, suberkite miltus ir viską labai gerai išmaišykite.
4
Kepimo indą patepkite sviestu ir supilkite į jį pusę visos masės. Ant jos išdėliokite nedideliais gabalėliais supjaustytą bri sūrį ir supilkite, kas liko.
5
Kugelį šaukite į iki +180 °C įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 1,5 val. (kepimo metu buvo naudojamas apie 25 cm skersmens ir apie 15 cm aukščio indas), kol viršus paruduos, o krašteliai gražiai apskrus.
6
Gabalėliais supjaustytą plokštainį patiekite su graikišku jogurtu ir smulkintomis mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis.
Patarimas:
kadangi šonkaulius virti reikia ilgai, pasiruoškite juos iš anksto ir laikykite šaldytuve, kol gaminsite sriubą.
Burokėlių sriuba
su kiaulių šonkauliais
Jums reikės:
  • 700 g kiaulių šonkaulių
  • 500 g bulvių
  • 2 didelių morkų
  • 1 stiklainio marinuotų burokėlių
  • 2 svogūnų
  • 5 skiltelių česnako
  • 1 litro daržovių sultinio
  • 2 stiklinių sultinio, kuris liko verdant šonkaulius
  • 1 šaukšto cukraus
  • druskos pagal skonį
  • pipirų pagal skonį
  • graikiško jogurto
  • prieskonių mišinio su baravykais pagal skonį
  • mėgstamų prieskoninių žolelių
  • šlakelio alyvuogių aliejaus
  • šlakelio aliejaus
  • vandens
  • druskos
  • pipirų
  • 4 skiltelių česnako
1
Pirmiausia pasiruoškite šonkaulius: į įkaitintą puodą storu dugnu supilkite aliejų. Sudėkite šonkaulius, užbarstykite druskos, pipirų, sutarkuokite dvi skilteles česnako. Kepinkite apie 10 minučių, kai apskrus, užpilkite vandeniu, kad šonkauliai būtų apsemti.
2
Šonkaulius virkite 45 minutes, tuomet juos išimkite, sultinį perkoškite per sietelį, supilkite į dubenį ir palikite, kol jo prireiks.
3
Sriubai geriau rinkitės puodą storu dugnu. Įpilkite aliejaus ir keletą minučių jame pakepinkite smulkiai pjaustytą svogūną. Tuomet sudėkite per burokinę tarką sutarkuotas morkas, smulkintas likusias česnako skilteles, suberkite druską, cukrų ir kepinkite 5 minutes, kol daržovės suminkštės ir nuo cukraus pradės karamelizuotis. Įberkite prieskonių mišinio su baravykais.
4
Tada į puodą suberkite pjaustytas bulves, supilkite daržovių, o taip pat ir verdant šonkaulius likusį sultinį, sudėkite šonkaulius, įberkite pipirų, viską užvirkite ir pavirkite 10 minučių. Tuomet iš stiklainėlio su visu skysčiu išverskite marinuotus burokėlius ir viską virkite tol, kol išvirs bulvės.
5
Barščius patiekite su graikišku jogurtu ir smulkintomis mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis
Žemaitiški švilpikai
apkepti su sūriu ir šonine
Jums reikės:
  • 1,1 kg su lupenomis virtų bulvių
  • 150 g miltų
  • 1 kiaušinio
  • 2 šaukštų sviesto
  • pipirų pagal skonį
  • druskos pagal skonį
  • prieskonių mišinio su baravykais pagal skonį
  • 150 g šaltai rūkytos šoninės
  • 80 g pakelio kietojo sūrio
1
Šoninę supjaustykite mažais kubeliais ir pakepinkite, kol pradės skrusti.
2
Virtas bulves nulupkite ir sutrinkite grūstuve. Įmuškite kiaušinį, pasūdykite, suberkite miltus, prieskonių su baravykais mišinį, pipirų ir viską lengvai išmaišykite.
3
Platų kepimo indą patepkite sviestu, o stalviršį pasibarstykite miltais. Iš tešlos suformuokite 3 cm skersmens dešrelę, supjaustykite ją gabalėliais. Gabalėlius sudėkite į kepimo indą vieną šalia kito, aptepkite lydytu sviestu, apibarstykite tarkuotu kietuoju sūriu, kepinta šonine ir kiškite į iki +200 °C įkaitintą orkaitę. Kepkite 30 minučių.
Bulvių plokštainis
su bri sūriu ir šonine
Burokėlių sriuba
su kiaulių šonkauliais
Žemaitiški švilpikai,
apkepti su sūriu ir šonine
Žiema, žiema,
bėk iš kiemo!
Seniau žmonės taip sakydavo: Užgavėnių nešvęsi – visus metus nelaimių neatsiginsi. Šiandien vargu ar kas tuo tiki, tačiau išskirtinę metų dieną - Užgavėnes švenčia ir tradicijų laikosi. Jei galvojate, kad esame tokie vieni pasaulyje, tai klystate – daugelis šalių ją švenčia likus 7 savaitėms iki Velykų, visada – antradienį.
Austrai, lenkai, čekai ir slovakai šventinį Užgavėnių stalą prirakina grandine. Ji simbolizuoja magiškąjį gyvenimo ratą. Užgavėnių kaukės anuomet būdavo gaminamos iš medžio žievės, avikailio, gyvulių kaukolių, vėliau - popieriaus, kartono. Kuo kaukė negražesnė, tuo per Užgavėnes gražiau.
Svarbiausia Užgavėnių veikėja – Morė. Ją reikėdavo sudeginti ant laužo, kad gamta iš naujo atgimtų ir dovanotų žmonėms savo gausius vaisius. Sudegusios Morės pelenai, buvo tikima, geriausia žemės trąša. Morę per Užgavėnes lydi sotumo simbolis Lašininis ir apdriskęs, liesas Kanapinis.
Užgavėnių pavadinime slepiasi žodžiai „gavėtis“ – silpti ir „gautis“ – atsigauti po žiemos miego. Tai linksmybių ir sotaus maisto laikas, nes kitą dieną po Užgavėnių prasideda susitvardymo, susilaikymo ir pasninko metas – gavėnia. O iki jos viskas, ką namuose mėsiško prigamindavo, turėdavo būti suvalgyta.
Dar iki krikščionybės lietuviai panašią šventę irgi turėjo. Vadino ją Ragučio švente ir stalus per ją būtinai valgiais nuklodavo. Per Užgavėnes stalas ne mažiau svarKapela nei senovinės kaukės ir persirengėliai, juk tai – paskutinė mėsiedo diena, kai riebiai ir sočiai valgoma. Vienur – šešis kartus, kitur – devynis, o dar kitur – ir visus dvylika.
Pagal seną tradiciją per Užgavėnes turėdavo būti pavaišintas kiekvienas į namus užėjęs. Net ir tas, kuriam taukai per barzdą varvėdavo, turėdavo bent gabalėlį paimti. Užgavėnėms šeimininkės krosnyje būtinai troškindavo žirnius su kiaulės galva ir kojomis. Įmesdavo dar ir uodegą, mat ši labai tikdavo burtams – kas pirmas ją ras šiupinyje, tas ir ves.
Tačiau svarbiausias Užgavėnių valgis, žinoma – blynai. Juk vaikai, pamiršę, kaip vadinasi šventė, nė nemirktelėję supras, ką veikti per Blynų dieną.
Užgavėnių grafikas
Alytus
Jonava
Kaunas
Kėdainiai
Klaipėda
Marijampolė
Mažeikiai
Panevėžys
Plungė
Šiauliai
Tauragė
Utena
Vilnius
PC lygis PC kodas PC formatas Miestas Adresas Papildoma informacija Vasario 25d.
14 X025 Maxima XX Alytus Santaikos g.34 Kapela 16-19 val.
14 X126 Maxima XX Jonava Plento g.3 16-19 val.
16 X124 Maxima XX Kaunas Šarkuvos g.1a Kapela 16-19 val.
14 X250 MAXIMA XX Kaunas K.Baršausko g.66a
18 X350 Maxima XXX Kaunas Pramonės pr.29 Kapela
16 X374 Maxima XX Kaunas Šiaurės pr.8d
18 X866 Maxima XXX Kaunas Savanorių pr.255 Kapela
18 X916 Maxima XXX Kaunas Veiverių g.150b
16 X944 Maxima XXX Kaunas Karaliaus Mindaugo pr.49
14 X796 Maxima XX Kėdainiai Basanavičiaus g.93 Kapela 16-19 val.
18 X400 Maxima XXX Klaipėda Taikos pr.61 Kapela 16-19 val.
16 X732 Maxima XXX Klaipėda Šilutės pl.35 Kapela
18 X747 Maxima XXX Klaipėda Taikos pr.141 Kapela
14 X936 Maxima XXX Marijampolė V.Kudirkos g.3 16-19 val.
10 X424 Maxima XX Mažeikiai Žemaitijos g.20-2 Kapela 16-19 val.
15 X656 Maxima XX Panevėžys Ukmergės g.23 Kapela 16-19 val.
14 X940 Maxima XX Panevėžys Klaipėdos g.92 Kapela
14 X941 Maxima XX Plungė Tumo Vaižganto g.81 16-19 val.
10 X030 Maxima XX Šiauliai Rūdės g.14 16-19 val.
18 X912 Maxima XXX Šiauliai Aido g.8 Kapela
14 X655 Maxima XX Tauragė Prezidento g.72 Kapela 16-19 val.
14 X865 Maxima XX Utena Aušros g.78 16-19 val.
14 X025 Maxima XX Vilnius Tuskulėnų g.66 16-19 val.
16 X026 Maxima XX Vilnius Liepkalnio g.112
18 X097 Maxima XXX Vilnius Mindaugo g.11/T.Ševčenkos g.2
16 X120 Maxima XXX Vilnius Ukmergės g.282
18 X300 Maxima XXX Vilnius Savanorių pr.247
20 X555 Maxima XXXX Vilnius Ozo g.25 Kapela
18 X777 Maxima XXX Vilnius Ozo g.18 Kapela
14 X787 Maxima XX Vilnius Pilaitės pr.31
16 X829 Maxima XX Vilnius Naugarduko g.84
9 X868 Maxima XX Vilnius Gabijos g.35a
15 X917 Maxima XX Vilnius Laisvės pr.26
8 X930 Maxima XX Vilnius Ukmergės g.369
15 X983 Maxima XX Vilnius J.Tiškevičiaus g.22
Video
Leidinys

Mūsų paslaugosVisos paslaugos

MAXIMOS dovanų kortelės ir čekiai Paskolos Bilietai į renginius Elektroninis bilietas TAX-FREE paslauga Pinigų išgryninimo paslauga
Sąskaitų išrašymas
Patogus būdas gauti sąskaitas faktūras
Plačiau
Naujienlaiškis
Užsakyti