Apie programą
„Karta 25. Įkvėpti rinktis"

Švęsdami „Maximos“ 25-erių metų sukaktį pristatome jubiliejinę programą „Karta 25. Įkvėpti rinktis“. Užuot pasakoję savo verslo kūrimo ir augimo istoriją, atsigręžėme į savo bendraamžius – jaunus žmones, kurie, kaip ir „Maxima“, užaugo laisvoje Lietuvoje, pasirinkimų laisvės sąlygomis. Būtent ši karta – jų vertybės ir pasirinkimai – netrukus lems, kaip mūsų šalis atrodys rytoj.

Pokalbis su „Danske Bank“ vyriausiuoju
Baltijos šalių ekonomistu R. Grajausku

Suprasti 25-mečių kartą: ekonomistas R. Grajauskas atkreipė dėmesį į 6 dalykus

Šiandienos 25-mečių karta – aktyvi, kūrybinga ir laisva. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad ateities Lietuvą kurianti gyventojų karta susiduria su įvairiais iššūkiais ir kelia visai valstybei aktualius klausimus.
 
„Danske bank“ archyvo nuotrauka

Skirtumai

Sociologai, rinkodaros analitikai ir kitų sričių specialistai sutaria, kad daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių 25-mečių gyventojų karta nuo vyresniųjų skiriasi savo požiūriu, sugebėjimais, būdo savybėmis. „Lietuvos 25-mečių karta yra labai panaši į savo bendraamžius iš užsienio. Ji yra labai mobili, vertinanti įspūdžius ir patirtis, lanksti ir kūrybinga. Jaunoji karta yra užaugusi su kompiuteriais ir žengia koja kojon su technologine pažanga, tad jos santykis su išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ir socialiniais tinklais yra visiškai kitoks negu jų tėvų.

Manau, kad anksčiau skirtumai tarp kartų nebūdavo tokie ryškūs ir dideli. Pokyčiai vyksta vis spartėjančiu tempu – kartu keičiasi ir žmonės, jų mąstymas, įgūdžiai, požiūris. Todėl ir atotrūkis tarp kartų – didesnis“, – pažymi R. Grajauskas ir priduria, kad Lietuvos situacija šiuo aspektu yra išskirtinė, nes mūsų jaunimas – nepriklausomoje šalyje gimę žmonės, kurie nežino, kas yra deficitas parduotuvėse, žmogaus teisių suvaržymai, draudimai ir ribojimai, tad visai kitaip suvokia aplinką negu sovietmetį patyrę asmenys.
Pasak ekonomisto, dėl šios priežasties šiai kartai skaudi socialinė atmintis turi mažesnę įtaką negu istorines permainas tiesiogiai išgyvenusiai jų tėvų kartai, kurios atstovai informaciją iš aplinkos perleidžia per kitokius patirties, mąstymo ir pasaulėžiūros filtrus. 25-mečių karta Lietuvoje ir pasaulyje jaučiasi pakankamai saugiai, pasitiki savimi ir savo gebėjimais kurti naujoves.

Iššūkiai

R. Grajausko teigimu, pasirinkimų laisvė mums atveria pasaulį. Todėl jaunoji karta kur kas daugiau keliauja, studijuoja, dirba ar savanoriauja užsienyje. 25-mečiai jaučiasi esą tikri pasaulio piliečiai, pilnaverčiai europiečiai, o kelionės į užsienį jiems – ne tik giminių lankymas, bet ir kitų kultūrų tyrinėjimai, savęs pažinimas.
„25-mečių karta su pasauliu bendrauja atviriau, lengviau priima naujas patirtis, yra tolerantiškesnė, liberalesnė ir ne tokia prieraiši, o tai – iššūkis mūsų valstybei, kurį iš dalies atspindi ir emigracijos mastai“, – atkreipia dėmesį „Danske Bank“ ekonomistas. Anot R. Grajausko, išlaikyti jaunus, itin mobilius ir pasaulio nebijančius žmones Lietuvoje – sudėtinga užduotis. Juoba, kad įvairios apklausos rodo, jog jau mokyklose jauni lietuviai ima mąstyti apie savo ateities scenarijų – išvažiavimą iš tėvynės ir gyvenimą užsienyje.
„Tėvų karta tokį scenarijų ir pasirinkimą laiko problema, o jaunimas – laisve važiuoti kur noriu, realizuoti save ten, kur yra geriausios sąlygos ir galimybės. Valstybei tai yra aiškus signalas, jog būtina pasitempti – kurti patrauklias sąlygas dirbti ir gyventi čia, Lietuvoje“, – sako R. Grajauskas.

Kryptis

Ekonomisto nuomone, Lietuvos žmonės jau gyvena pagal globalaus pasaulio taisykles, todėl ir institucijų sistema privalo perprasti šias taisykles, prisitaikyti ir tapti globali, šalinant kliūtis, kurios mūsų valstybę ir piliečius izoliuoja nuo pasaulio. O formuojant valstybės pažangos kryptį, didžiulis dėmesys turi būti skiriamas švietimui.
„Investicijų planus kuriančios tarptautinės kompanijos kruopščiai įvertina daugybę kriterijų. Vienas svarbiausių – kaip šalyje ugdomi aukštos kvalifikacijos specialistai, kiek regione yra išsilavinusių žmonių, kurie galėtų aktyviai įsilieti į organizaciją ir kurti aukštą pridėtinę vertę.

Pastaraisiais metais mokslus ne Lietuvoje, o užsienyje vis dažniau pasirenkantys jaunuoliai sistemai siunčia žinią – aukštojo mokslo kokybė Lietuvoje jų netenkina. Vadinasi, mūsų žinių ir idėjų apykaita yra sutrikusi, verdame savo sultyse: kur profesoriai iš užsienio su savo patirtimi ir žinių bagažu? Kur iš užsienio pritraukti Lietuvos mokslininkai, kurie pridėtų pilkųjų ląstelių Lietuvos mokslo įstaigoms, turinčioms ambicijų dalyvauti pasauliniuose debatuose ir įspūdinguose tarptautiniuose projektuose?“, – teigia ekonomistas.
R. Grajauskas ironizuoja, kad lengviausia išeitis – apsistatyti sienomis ir kurti iliuziją, kad sistema veikia tobulai – tada valstybei nereikia stengtis. Jaunoji karta supranta, kad Lietuva yra atvira valstybė – jos negali sustabdyti nei politikai, nei valdininkai. Todėl vykdydami reformas valstybės pareigūnai turi suvokti savo atsakomybę ir kasdienių sprendimų įtaką visų piliečių gyvenimui.

Drąsa

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas tiki, kad #Karta25 turi didžiulį potencialą. Jau dabar pilna pavyzdžių, kaip 20–30 metų lietuviai kuria originalius prekės ženklus ir verslus, tokius kaip „Sun 365“, „Shoo“, „LECH LECHA Design“ ar „Kavalierius“.
„Girdime vis daugiau sėkmės istorijų, kaip jauni žmonės sėkmingai įgyvendina savo idėjas, pasitelkia technologijas, kuria internetinius verslus ir gali uždirbti pinigų sėdėdami savo kambaryje prie kompiuterio. Daugybę jaunų verslų Lietuvoje sukūrė žmonės, kuriems šiandien nėra nė trisdešimties metų – tai yra didelis skirtumas nuo vyresnių kartų patirties versle“, – pastebi R. Grajauskas, pridurdamas, kad ir vietos, ir eksporto rinkose sėkmingai konkuruojantys lietuviški verslai įrodo, kad mūsų šalis nėra vien ramus idėjų užutekis. Anot ekonomisto, versle pilna pavyzdžių, kaip galima sėkmingai diegti užsienio patirtį ir dalyvauti technologijų kaitoje. „Aiškiai matome, kaip informacinių technologijų srityje sukurta vertė užima vis didesnę bendrojo vidaus produkto dalį. Ateities perspektyvose akcentuojamas dirbtinis intelektas, kiti pažangūs sprendimai. Kad ir kaip sudėtingai ar bauginančiai tai skamba, tačiau tendencijų negalime ignoruoti. Kiekvienoje srityje turime ieškoti savo nišų ir galimybių“, – sako R. Grajauskas.

Kūrybiškumas

Jaunosios kartos nuostatos yra tarsi pažadas, o ryžtas ir atkaklumas – potencialas, kuris galėtų padėti Lietuvai aktyviai dalyvauti pažangos procesuose, kalba ekonomistas. Pasak jo, tai jau dabar įrodo jauno verslo, tokių įmonių kaip „TableAir“, sėkmės istorijos. „Kad galėtume išlaisvinti ir paskatinti jaunų žmonių kūrybiškumą, reikia sukurti jiems patogią aplinką. Pavyzdžiui, jeigu apsilankytumėte „Danske Bank“ IT centro patalpose Vilniuje, pamatytumėte, kiek erdvės yra skirta poilsio ir žaidimų kambariams, kuriuose galima ir konstruoti „Lego“, ir pažaisti stalo futbolą. Jaunoji darbuotojų karta darbo aplinkai skiria didelį dėmesį – jie nuolat mąsto, ar savo darbo vietoje jaučiasi gerai ir patogiai, – pastebi R. Grajauskas, – Todėl darbuotojus išlaikyti norintys darbdaviai žino, kad finansinis atlygis šiandien yra tik vienas iš daugelio veiksnių, kurie lemia darbuotojų sprendimą“.

R. Grajausko teigimu, jauni darbuotojai į naują darbo vietą dažnai įsiveržia kupini idėjų ir iniciatyvų. „Lyginant su vyresnėmis kartomis, 25-mečiai neretai atrodo hiperaktyvūs, nardantys informacijos vandenyne ir technologijas naudojantys dar didesniam pagreičiui įgyti. Jie nuolat ieško vis geresnių sprendimų, galimybių tobulėti ir tobulinti savo aplinką. Ieškodami prasmingos veiklos ir gyvenimo tikslo, vaikinai ir merginos vertina neformalius santykius su žmonėmis, organizacijomis ir institucijomis. Jie renkasi darbdavius, kurie taip pat labiau vertina horizontalius ryšius, o ne hierarchiją. Mat bet koks ryškesnis subordinacijos pakopų pojūtis – tai kūrybingam komandiniam darbui ir laisvai idėjų apykaitai kliudantis slenkstis“, – mano ekonomistas.

Pasirinkimas

Šiandienos aplinkybės reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo ir prisitaikymo prie sparčios technologijų kaitos. „Banali klišė – mokymasis visą gyvenimą – yra labai svarbi. 25-mečių karta žvelgia toli į priekį, mato daugybę galimybių ir sričių, kuriose gali realizuoti save.

Manau, kad ateities Lietuvą kuriančiai kartai taps įprasta kelis kartus per gyvenimą pakeisti profesiją ir darbovietę, įgyti vis naujų įgūdžių ir konstruoti vis kitokį savo profilį. Dėl to ateinantys 25 metai bus labai įdomūs, nes jau dabar matome pavyzdžių, kaip žmonės persikvalifikuoja, pakeičia savo pasirinkimus ir mėgaujasi naujais atradimais. Vien savo aplinkoje pažįstu ne vieną profesionalą, kuris iš finansų sektoriaus perėjo į IT ir tapo programavimo specialistu.

Ryžtis pokyčiams niekada ne per vėlu – reikia tik drąsos. Turime išmokti padrąsinti save, nevengti permainų ir išnaudoti galimybes mokytis. Nuolat tobulėti mus verčia laiko dvasia, jeigu ją ignoruosime, nebūsime tie, kurie laimi“, – pažymi „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas R. Grajauskas.

 

Skaitykite dar

Mūsų paslaugosVisos paslaugos

MAXIMA dovanų kortelės ir čekiai Paskolos Bilietai į renginius Elektroninis bilietas Tax-Free paslauga Išgryninimo paslauga
Sąskaitų išrašymas
Patogus būdas gauti sąskaitas faktūras
Plačiau
Naujienlaiškis
Gaukite naujausius pasiūlymus bei akcijas tiesiai į el. pašto dėžutę.