„Maxima LT“ pirkėjų išlaidų indeksas: po euro įvedimo vartojimas nežymiai atsigauna
2015 m. kovo 12 d.
Grįžti į sąrašą

Pasidalink:

Vasario mėnesį – pirmą kartą per pastaruosius tris mėnesius – šalyje fiksuotas nežymus vartojimo augimas. Vis dėlto, vartojimo lygis vis dar išlieka gerokai žemesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Šią tendenciją rodo didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Maxima LT“ fiksuojamas pirkėjų mėnesio išlaidų indeksas.

„Vartojimo mažėjimą fiksuoti pradėjome dar praėjusių metų pabaigoje. Tai siejome su euro įvedimu: paskelbus apie euro įvedimą, žmonės pradėjo baimintis dėl savo finansinio stabilumo, ėmė taupyti ir vartojo šiek tiek mažiau. Vidutinės pirkėjo išlaidos ypač sumažėjo šių metų sausį, kai nauja valiuta buvo įvesta. Šiuo metu jau fiksuojame nedidelį vartojimo atsigavimą, nors vartojimo lygis kol kas dar nepasiekė praėjusių metų lygio“, – sako „Maxima LT“ generalinis direktorius Ž. Valkeris.

Pasak jo, vartojimas pradėjo pamažu augti, nes žmonės jau „susigyveno“ su naująja valiuta – perprato, ko ir kiek gali įpirkti už eurus, išmoko sekti ir planuoti savo išlaidas kasdieniams pirkiniams. Iki euro įvedimo didžioji dauguma „Maxima“ pirkėjų parduotuvėje teigė per vieną kartą vidutiniškai išleisdavę apie 50 litų. „Maxima“ vasario mėnesį socialiniuose tinkluose atliktos apklausos duomenimis, dabar dauguma pirkėjų tvirtina išleidžiantys maždaug 10–15 eurų, tačiau dažniau besinaudojantys specialiais sumažintos kainos pasiūlymais, nuolaidomis ir akcijomis.

Tikėtina ir tai, kad vartojimo augimas, kad ir nežymus, susijęs ir su bendrovės paskelbta ilgalaike kainų mažinimo strategija. Bendrovei sumažinus daugiau nei 1000 svarbiausių kasdienių produktų kainas, jų pardavimai išaugo daugiau nei 50 proc. Pastaruoju metu daugiau perkama atpigintų šviežio maisto, bakalėjos ir pirmo būtinumo ne maisto prekių. „Jau greitai pirkėjams pasiūlysime dar daugiau mėgstamų kasdienių produktų, kuriuos jie mažomis kainomis galės įsigyti kasdien. Žengę šį žingsnį, tikimės dar spartesnio vartojimo augimo“, – komentuoja Ž. Valkeris.

Vasario mėnesį labiausiai augo mėsos gaminių, žuvies, kiaušinių, šaldytų gaminių, prieskoninės bakalėjos, konservų, prekių gyvūnų priežiūrai ir gyvūnų ėdalo, aprangos bei avalynės, knygų, taip pat augalų sėklų pardavimai. Pardavimų augimui didžiausią įtaką darė visam laikui bendrovės sąskaita sumažintos reguliarios šių produktų kainos bei sezoniškumas. Šiuo sezonu, ruošiantis sutikti pavasarį, paprastai atnaujinamas garderobas, pasirūpinama daržovių sėklomis.

Apie tai, kad vartotojų nuotaikos gerėja, rodo ir šalies Statistikos departamento fiksuojamas Vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Smarkiai nukritęs paskelbus apie euro įvedimą praėjusių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, Vartotojų pasitikėjimo rodiklis jau kelis pastaruosius mėnesius stabiliai auga.

 
Apie MPI:

Remiantis „Maxima LT“ pirkėjų indeksu (MPI), vartojimas šių metų pradžioje buvo kur kas vangesnis nei praėjusiais metais. Vis dėlto vasario mėnesį jis šiek tiek augo. Tam įtakos galėjo turėti ne tik sumažėjęs gyventojų nerimas dėl įvestos valiutos, bet ir bendrovės „Maxima LT“ strateginis sprendimas mažinti populiariausių produktų kainas bendrovės pelno sąskaita. Vidutiniškai jų kaina „Maxima“ parduotuvėse visoje Lietuvoje sumažėjo 13 proc.

Prieš kelerius metus sukūrusi nuosekliais stebėjimais ir matematiniais skaičiavimais pagrįstą „Maxima LT“ pirkėjų indeksą (MPI), bendrovė jį pasitelkia pirkėjų vartojimo pokyčiams matuoti. MPI rodo, kaip pakito einamojo laikotarpio – mėnesio – „Maxima LT“ pirkėjų krepšelio vertė, lyginant su praėjusių metų atitinkamo laikotarpio krepšelio verte. Jei gautas indeksas yra 1, tai vidutinės pirkėjo išlaidos nepakito, jei jis viršija 1, vadinasi, pirkėjo išlaidos šiais metais augo, jei indeksas yra mažesnis negu 1 – vidutinės išlaidos mažėjo.

Apie vartotojų pasitikėjimo rodiklį:

Statistikos departamento fiksuojamas Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rodo gyventojų materialinės padėties ar ją lemiančių ekonominių veiksnių pokyčių prognozes. Jis skaičiuojamas kaip aritmetinis gyventojų atsakymų į keturis klausimus balansų (skirtumo tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų) vidurkis. Gyventojų teiraujamasi apie per artimiausius 12 mėn. būsiančią namų ūkio finansinę padėtį, šalies ekonominę padėtį, nedarbo lygio pokytį, tikimybę sutaupyti.

Pasidalink: