Plastikinių maišelių sunaudojimas Lietuvoje mažėja ir be draudimų
2015 m. balandžio 29 d.
Grįžti į sąrašą

Pasidalink:

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, Lietuvos gyventojai vis rečiau savo pirkinius deda į plastikinius maišelius. Šių metų sausio – balandžio mėnesiais plastikinių maišelių pirkiniams pardavimai smuktelėjo dešimtadaliu, o vienkartinių sveriamiems produktams skirtų maišelių sunaudojimas beveik 6 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tai siejama su augančiu vartotojų sąmoniningumu ir dėmesiu aplinkosaugai.

„Jau keletą metų stebime džiuginančią tendenciją, kad tiek vienkartinių maišelių, skirtų susidėti sveriamiems produktams, tiek ir plastikinių maišelių pirkiniams sunaudojimas nuosekliai mažėja. Visuomenei svarbu rūpintis supančia aplinka, jos išsaugojimu, todėl vartotojai atsakingiau naudoja ir plastikinius maišelius: naudoja tuos pačius maišelius kelis kartus arba renkasi juos tik esant būtinybei, o nemaža dalis plastikinį pirkinių maišelį keičia drobiniu“, – sako bendrovės „Maxima LT“ Prekybos vadovas Norbertas Žioba.

Pasak „Maxima“ atstovo, pirkėjų švietimas yra kur kas efektyvesnė priemonė nei draudimas naudoti plastikinius vienkartinius maišelius ar jų apmokestinimas.

Jau kelerius metus prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse taikoma efektyvi priemonė, skatinanti klientus naudoti kuo mažiau plastikinių vienkartinių maišelių – sveriamų prekių skyriuose prie vienkartinių maišelių stendų pritvirtinti specialūs lipdukai, kuriuose klausiama – „Ar tikrai Tau reikia dar vieno maišelio?“ N. Žiobos teigimu, įdiegus šį paprastą žymėjimą, vienkartinių plastikinių maišelių sunaudojimas sumažėjo bemaž trečdaliu. Be to, siekiant dar labiau sumažinti nemokamai dalinamų vienkartinių maišelių naudojimą buvo peržiūrėti ir darbo procesai parduotuvėse. Kasininkės – pardavėjos įpareigotos į vienkartinius maišelius dėti tik teplius, birius produktus. Arba į atskirus maišelius prekes dėti tik tuomet, jei to paprašo pats klientas.

Vis dėlto, anot N. Žiobos, nors pirkėjų sąmoningumas auga, jų įpročiai keičiasi ne taip greitai. „Nepaisant to, kad vienkartinių maišelių sunaudojama mažiau, daliai vartotojų įprasta tam tikras prekes, tokias kaip pieno produktai ar buitinė chemija, sudėti į vienkartinius plastikinius maišelius. Deja, kol kas nėra ir patikimos medžiagos, iš kurios galima būtų pagaminti pakankamai pigius, saugius ir universalius maišelius. Dėl šios priežasties ieškome alternatyvų plastikiniams maišeliams, taip pat svarstome įdiegti papildomas informacines priemones, skatinančias vartotojus susimąstyti apie plastiko daromą žalą gamtai“, – sako N. Žioba.

Kol kas pirkėjai turi daugiau ekologiškų alternatyvų rinkdamiesi maišelius skirtus sudėti pirkiniams. „Maxima“ prekybos tinklas dar prieš penkerius metus pirmasis savo klientams pasiūlė bioplastiko pagrindu pagamintą ekologišką maišelį, kurio pagrindą sudaro kukurūzų krakmolas. Šie maišeliai patvarūs, tinka ir daugkartiniam naudojimui, o nusidėvėję, tinkamai kompostuojant, visiškai suyra greičiau nei per dvejus metus, nepadarydami jokios žalos gamtai. Taip pat populiarėja ir medžiaginiai daugkartinio naudojimo maišeliai, kurių „Maxima“ prekybos tinkle šiuo metu siūloma per 20 skirtingų rūšių. Augantis šių ekologiškų maišelių populiarumas lemia ir mažėjančią plastikinių maišelių pirkiniams sudėti paklausą.

Vakar Europos Parlamentas pritarė siūlymui per penkerius metus plastikinių maišelių naudojimą Lietuvoje sumažinti perpus, o per 10 metų – penkiais kartais mažiau nei dabar. Priėmus šį sprendimą šalis turės pasirinkti arba uždrausti prekybos centrams dalyti maišelių nemokamai arba padaryti taip, kad per ketverius metus vienam gyventojui tektų ne daugiau kaip 90 plonų vienkartinių maišelių, o per dešimtmetį – ne daugiau kaip 40.

Pasidalink: