Suskaičiavo, kiek pirkdamas pigesnį tos pačios kokybės maistą gali sutaupyti
2017 m. rugsėjo 28 d.
Grįžti į sąrašą

ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, maistas Lietuvoje – vienas pigiausių Europoje. Nepaisant šio fakto, maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama išlaidų dalis – viena didžiausių ir sudaro beveik ketvirtadalį (23,5 proc.) visų lietuvio išlaidų. Nereikia nė sakyti, kokią didelę įtaką svarbiausių maisto produktų kainos turi metiniam žmogaus biudžetui. Šiek tiek sumažinti išlaidas gali ir pats žmogus – atidžiau rinkdamasis parduotuvėse pigesnius, tačiau ne būtinai prastesnės kokybės, produktus.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja, kiek galima sutaupyti ar išleisti, renkantis pigiausias ar brangiausias kasdienes panašios kokybės maisto prekes.

Kokie produktai perkami dažniausiai?

Visoje Lietuvoje „Maximos“ parduotuvėse per metus apsilanko iki 1,7 mln. unikalių pirkėjų, didelė jų dalis į parduotuves užsuka maždaug kartą per savaitę ar dvi, o lojaliausieji – ir 3–4 kartus per savaitę. Pagrindinį, bene kaskart užsukus perkamą, maisto prekių krepšelį sudaro šie produktai: varškė, pienas, sūris, grietinė, jogurtas, batonas, juoda duona, šviežia mėsa – dažniausiai kiauliena, kokia nors dešra, taip pat bananai, o iš gėrimų – vanduo, vaisvandeniai ir šviesusis alus.

Varškę ir jos gaminius žmonės perka dažniausiai – kiek dažniau nei kas 1,5 savaitės (apie 42 kartus per metus). Pieno ir pieno gėrimų – kiek rečiau nei kas 1,5 savaitės (39 kartus per metus). Kas 1,5–2 savaites žmonės perka ir sūrio, batono. O kartą per dvi savaites – visų likusių produktų iš minėto pagrindinių maisto prekių krepšelio (palaipsniui retėjančia tvarka): vandens, šviesaus alaus, bananų, grietinės, vaisvandenių, dešros, jogurto, juodos duonos, šviežios mėsos.

Kiekvienas pasirinkimas parduotuvėje – svarbus

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pieno produktai pagal suvartojamą jų kiekį per metus  sudaro didžiausią dalį iš visų maisto produktų grupių – vienam žmogui tenka net 321 kilogramas. „Maximos“ duomenys patvirtina pieno produktų svarbą lietuviams – jie vyrauja pirkėjų krepšeliuose pagal nuperkamus kiekius ir pirkimo dažnumą.

Minėtame dažniausiai perkamų maisto produktų krepšelyje – net penki pieno produktai: varškė, pienas, sūris, jogurtas ir grietinė. Susumavus jų pirkimo dažnį išeina, kad vien šių produktų į krepšelius žmonės dedasi bent 154 kartus per metus. Taigi kaskart pasirenkant pigesnį produktą galima nemažai sutaupyti.

Pavyzdžiui, pirkėjų dažniausiai perkamas pienas – ultra aukšta temperatūra apdorotas (UAT) 3,2 proc. riebumo pienas, 0,9 litro pakuotėje. Ultra aukšta temperatūra apdorotas pienas populiarus visame pasaulyje dėl to, jog laikomas neatidarytoje pakuotėje net ir kambario temperatūroje išlieka nesurūgęs iki keleto mėnesių. Jo kainų amplitudė „Maximos“ parduotuvėse šiuo metu – nuo 0,49 euro centų („Farm Milk“) iki 1,09 euro („Margė“). Taigi kaskart perkant pigiausią vietoj brangiausio to paties riebumo ir talpos pieną per metus galima sutaupyti 23,16 eurų.

Skirtingų gamintojų populiariausios – 9 proc. riebumo – varškės kilogramo kaina gali skirtis nuo 3,06 euro („Optima linija“) iki 5,96 euro („Dvaro“). Turint minty, jog dažniausiai perkama po 200 gramų varškės ir net 42 kartus per metus, renkantis taip pat kokybišką pigiausią varškę vietoj brangiausios, per metus gali kišenė likti 23,78 euro.

Dar vienas pavyzdys – šviežia mėsa, kurios, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais vidutiniškai kiekvienas lietuvis suvalgė po 86 kilogramus, iš jų 49 kilogramus – vien kiaulienos. Dažniausiai renkasi kiaulienos kumpį. Pigiausio kiaulienos kumpio be kaulo kilogramas „Maximose“ šiuo metu kainuoja 2,49 euro (3,5 kilogramų pakuotėse), o brangiausias – 7,24 euro (fasuotas arba sveriamas kiaulienos kumpis be odos). Renkantis pigiausią vietoj brangiausio jau nuo kilogramo galima sutaupyti 4,75 euro, o per ištisus metus – beveik 233 eurus. Arba tiek išleisti, kas kaskart perkant brangiausią.

Patarimas – ieškoti pigesnių alternatyvų

„Mūsų pirkėjų teigimu, „Maximos“ stiprybės – mažos kainos ir platus pasirinkimas. Siekiame, kad tai jaustų bet kokias finansines galimybes turintys žmonės, nes kaina Lietuvoje svarbi kiekvienam. Vis tik norime parodyti, kad ir paties žmogaus pasirinkimai parduotuvėje turi didžiulę įtaką jo išlaidoms. Juk net ir visuomet perkant tuos pačius – įprastus ir kasdienius – produktus, galima sumažinti arba nepastebimai padidinti savo išlaidas. Taigi norintieji taupyti turėtų „pagauti“ save prie lentynos ir objektyviai įvertinti, ar iš įpročio į krepšelius dedama prekė tikrai neturi pigesnės panašios kokybės alternatyvos“, – sako Kristina Meidė, „Maximos“ generalinė direktorė.

Pasak jos, visada yra pasirinkimų, kai maisto prekėms, taikomos nuolaidos ar įprastos mažos kainos, nes prekės patenka į „Mažos kainos garantija“ arba „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ prekių sąrašą. Tokios prekės žymimos specialiais karuliais, jas tikrai nesunku pastebėti. Kai tinklo parduotuvėse galioja nuolaidos, jos pritaikomos ir jau pigintoms prekėms iš „Mažos kainos garantija“ bei „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ sąrašo. Vidutinė nuolaida „Maximos“ parduotuvėse maisto prekėms siekia 30 procentų.

„Maximos“ skaičiavimu, nuo kampanijos „Mažos kainos garantija“ pradžios vasario pabaigoje iki dabar pirkėjai nupirko apie 125 mln. prekių iš minėto sąrašo ir yra sutaupę daugiau kaip 12 milijonų eurų.

Pirkėjų portretas: taupantieji taupo maisto, išlaidesni – buities prekių sąskaita

Dar šią savaitę „Maxima“ papildė „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ prekių sąrašą ir paanalizavo, kas perka šias prekes. Paaiškėjo, jog ne vien tie žmonės, kurie dėl mažesnių maisto ir kitų buities prekių kainų vyksta apsipirkti į Lenkiją. Paišlaidauti galintys pirkėjai taupyti stengiasi pirkdami buities prekes, o kainai jautrūs – ir buities, ir pagrindines maisto prekes.

Didžiąją dalį „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ prekių nuperka jautrūs kainai pirkėjai – daugiausia 35–54 metų moterys iš pasienio savivaldybių – Kalvarijų, Šalčininkų, Druskininkų ir Vilkaviškio. Aktyviausiai kainai jautrūs pirkėjai perka „bazinius“ maisto produktus: pasterizuotą pieną, šviežią kiaulieną, vištieną, šaltai rūkytas dešras ir virtas dešreles, baltuosius ryžius, kvietinius makaronus, įvairius pagardus – baltą cukrų, saulėgrąžų aliejų, margariną, prieskonius, šokoladinį kremą ir kitus.

Kainai nejautrūs pirkėjai iš „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ sąrašo dažniausiai perka buičiai naudingas prekes – popierinius rankšluosčius, drėgnas tualetines ir popierines servetėles, tualetinį popierių, įvairius skalbiklius. Tačiau ir maisto prekių skyriuose randa, ką rinktis – kalakutieną, vištieną, įmantresnius baltus sūrius, tokius kaip fetą ar brinzą, saldumynus – guminukus, saldainius, taip pat majonezą, bulvių traškučius.

„Bestseleriais“ pastaruoju metu buvo prekės, kurioms buvo taikoma mažesnė įprasta kaina ir dar nuolaida: „Farm Milk“, cukrus „Panevėžio plius“, vytinta dešra „Elpozo Fuetec“ ar 82 proc. riebumo „Žemaitijos“ sviestas.

Apie bendrovę „Maxima LT“

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiemet mini savo 25-erių metų veiklos sukaktį. Tradicinės „Maximos“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 238 „Maximos“ parduotuvės, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau kaip 550 tūkst. pirkėjų.

Mūsų paslaugosVisos paslaugos

MAXIMA dovanų kortelės ir čekiai Paskolos Bilietai į renginius Elektroninis bilietas Tax-Free paslauga Išgryninimo paslauga
Sąskaitų išrašymas
Patogus būdas gauti sąskaitas faktūras
Plačiau
Naujienlaiškis
Gaukite naujausius pasiūlymus bei akcijas tiesiai į el. pašto dėžutę.
{literal} {/literal}