Sužinok, kokie seniau įprasti ir primiršti patiekalai atgimsta iš naujo
2017 m. rugsėjo 23 d.
Grįžti į sąrašą

Rauginti kopūstai, kefyras, šaltiena, juoda duona, baltas sūris, silkė ir net sūdyti lašiniai – tai tik keletas produktų, kurie pastaruoju metu išgyvena tikrą renesansą. Mėgti senelių ir močiučių, kurį laiką gal primiršti ar atsivalgyti – šiuo metu jie sugrįžta. Mat šiandienos mitybos tendencijos ir mados „išteisina“ natūralius riebalus, raugintas daržoves ir rauginto pieno produktus, daugumą kruopų ir sveikesnes alternatyvas saldumynams.

Rauginti pieno produktai

Kefyras – tikra raugintų produktų pažiba. „Maximos“ parduotuvėse jo paklausa kiekvienais metais išlieka stabili. Jau keletą metų pats populiariausias kefyras yra 2 – 2,5 proc. riebumo. O nuo 2016 m. vienas sparčiausiai populiarėjančių raugintų pieno gaminių – natūraliai gazuotas pieno gėrimas Airanas – šiais metais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jo pardavimai išaugo net 47 proc.

„Kefyrą nuo seno žmonės mėgdavo vartoti prie keptų bulvių ar kitokių bulvinių patiekalų. Tačiau jau keletą metų stebime šio produkto populiarėjimą – matyt, žmonės įtraukia jį į savo dienos maisto racioną vis dažniau ir randa daugiau būdų jį pritaikyti. Ne paslaptis, kad jau kelerius metus žmonės kasmet vis labiau domisi sveikos mitybos tendencijomis, o kefyras, gydytojų dietologų teigimu, naudingas žarnyno mikloforai, turi nedaug kalorijų“, – sako Aidas Poleninas, „Maximos“ maisto gamybos departamento direktorius.

Išaugusį populiarumą lemia ir padidėjusi pasiūla. „Nuo 2015 m. pirkėjai parduotuvėse gali rasti kefyrų rūšių su įvairias priedais – braškėmis, šilauogėmis ar net su šokoladu. Šiuos gėrimus pirkėjai pamėgo vartoti ir vienus, atsigaivinti karštą vasaros dieną ar kaip papildomą užkandį tarp valgių“, – sako A. Poleninas.

„Maximos“ duomenimis, šiais metais, lyginant su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, populiarėja ir kiti rauginto pieno produktai – kastinis (5 proc.), varškės sūris (22 proc.), baltas sūris (net 95 proc.).

Juoda duona

„Maximos“ duomenimis, juodos duonos paklausa yra stabili, tačiau keičiasi „mados“, taigi ir pasiūla. Ji nuolat atnaujinama, atsižvelgiant į pirkėjų poreikius ir pomėgius.

„Pastebime, jog pastaruoju metu renkantis duoną tarsi sugrįžtama prie šaknų. Vis dažniau perkama ruginė juoda duona su natūraliu raugu. Populiarėja ir ekologiška juoda duona, juoda duona su įvairiais priedais – įvairiomis sėklomis, pavyzdžiui, kanapių, taip pat džiovintais vaisiais, riešutais. Tai lėmė ir pasiūla – nuo šių metų „Maximos“ asortimente galima rasti juodos ekologiškos duonos su avižų dribsniais ar net su spanguolėmis“, – teigia A. Poleninas. Ekologiška juoda duona itin sparčiai populiarėjo 2015 (60 proc.) ir 2016 (42 proc.) metais, lyginant šiuos metus su analogišku laikotarpiu pernai, ji populiarėjo 12 proc. Juoda duona su priedais 2017 metais buvo populiaresnė 8 proc. nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m.

Pasak jo, net ir populiariausią duonos skyriaus prekę – tradicinį baltą batoną – sparčiai vejasi sėklomis ir grūdais praturtinta balta duona.

Silkė

Jeigu klaustumėme mitybos specialistų, jie sakytų, jog riebią žuvį, tokią kaip silkę, valgyti sveika. Tačiau svarbu, jog ji būtų kuo natūraliau paruošta, geriausia – silpnai sūdyta.

„Maximos“ duomenys rodo, jog nesvarbu, ar silkė marinuota, ar tik sūdyta – lietuviai ją mėgsta visokią. Nuo 2014 metų silkės paklausa kasmet auga vidutiniškai 10 proc. Šiandien „Maximoje“ galima nusipirkti ir neseniai pagautų silkių, ir jau paruoštų marinuotų silkių, silkės salotų ir net tortų.

„Yra daugybė neatrastų silkės paruošimo būdų – įvairios neriebios salotos su silke ir vaisiais, pavyzdžiui, abrikosais ir slyvomis. Silkė gali būti ir sušio įdaru. Galima kepti silkių pyragą orkaitėje ar ruošti sumuštinukus su silke ant keptos česnakinės duonos, su džemo ar karamelizuotų svogūnų pagardu. Šios žuvies pritaikymas – išties platus ir ne būtinai ji turi būti „pataluose“. Beveik kiekvienoje receptų knygoje, kur interpretuojama lietuviškos virtuvės tema, galima rasti naujų jos pritaikymo virtuvėje būdų, – atskleidžia A. Poleninas.

Raugintos daržovės

Rauginti kopūstai ir agurkai, kuriuos nuo seno gamina lietuviai, pasirodo – vienas sveikiausių daržovių konservavimo būdų. O rauginti galima ir žmonės tą vis dažniau daro, ne tik kopūstus ar agurkus, tačiau ir morkas, burokėlius, mišrių daržovių salotas.

„Maximos“ pardavimai taip pat rodo šios tendencijos stabilumą – kasmet raugintų agurkų bei raugintų kopūstų paklausa kinta minimaliai. Tačiau  2015 m. asortimente pasirodžiusios raugintų kopūstų sultys kopia į populiarumo viršūnes – šiais metais jų pardavimai „Maximoje“ išaugo net 69 proc.

Kruopos

Etnologai neretai ginčijasi, jog būtent kruopos, o ne bulvės yra pagrindinis senovinių lietuvių patiekalų ingredientas. Paskutinius porą metų jų populiarumas auga kaip ant mielių. Gydytojai dietologai rekomenduoja pusryčiams valgyti neapdorotų kruopų košes, įvairios kruopos vis dažniau tampa ir patiekalų – salotų, sriubų, troškinių – ingredientais. Pavyzdžiui, lyginant 2016 metų sausio–rugpjūčio laikotarpį su šių metų tokiu pačiu laikotarpiu, įvairių rūšių bolivinių balandų nupirkta per 40 proc. daugiau.

Apie bendrovę „Maxima LT“

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiemet mini savo 25-erių metų veiklos sukaktį. Tradicinės „Maximos“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 238 „Maximos“ parduotuvės, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau kaip 550 tūkst. pirkėjų.

Mūsų paslaugosVisos paslaugos

MAXIMA dovanų kortelės ir čekiai Paskolos Bilietai į renginius Elektroninis bilietas Tax-Free paslauga Išgryninimo paslauga
Sąskaitų išrašymas
Patogus būdas gauti sąskaitas faktūras
Plačiau
Naujienlaiškis
Gaukite naujausius pasiūlymus bei akcijas tiesiai į el. pašto dėžutę.
{literal} {/literal}