Taromatais MAXIMA planuoja surinkti apie 80 proc. visų vienkartinių pakuočių
2015 m. spalio 12 d.
Grįžti į sąrašą

Pasidalink:

Prekybos tinklas MAXIMA šiandien pristatė pirmąjį šalyje jau veikiantį taromatą, priimantį stiklinę, metalinę bei plastikinę tarą ir pirkėjams grąžinantį po 10 euro centų užstatą už kiekvieną pakuotę. Pirkėjų tarą prekybininkai pradės priimti nuo ateinančių metų vasario 1 dienos, kai Lietuvoje pradės veikti nauja vienkartinių pakuočių užstato sistema.

Nuo ateinančių metų vasario pirkėjai, pirkdami gėrimus stiklinėje, plastikinėje ar metalinėje taroje, kurių talpa didesnė nei viena dešimtoji litro (100 ml) ir mažesnė nei trys litrai (3 000 ml), parduotuvėje paliks 10 euro centų užstatą. Įmetę tuščią tarą į prie parduotuvių ar jose įrengtus taromatus gaus čekį, kurį padavę parduotuvės kasininkui galės susigrąžinti po 10 euro centų už kiekvieną priduotą tuščios taros vienetą.

„Naujosios užstato sistemos diegimas įgauna vis didesnį pagreitį ir jau kitų metų vasarį pasieks Lietuvos gyventojus. Norint užtikrinti, kad sistema veiktų sėkmingai ir pakuočių atliekos būtų surenkamos efektyviai, svarbu jau dabar pradėti teikti informaciją vartotojams. Būtent parduotuvėse pirkėjai pirmą kartą susidurs su užstato sistema, todėl prekybos tinklų indėlis šviečiant visuomenę yra labai svarus ir sveikintinas“, – sakė VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Šiandien pristatytas taromatas, kaip ir visi kiti 203 prekybos tinklo MAXIMA taromatai, nuo ateinančių metų vasario mėnesio priims tik specialiai pažymėtą tarą. Taigi anksčiau pagamintų gėrimų tarą, kaip įprasta, pirkėjams reikės mesti į tam skirtus rūšiavimo konteinerius. Pakuočių užstato sistemoje dalyvaus tos pakuotės, kurios prie brūkšninio kodo turės specialų juodai baltą taromatų atpažįstamą ženklą. LR Aplinkos ministerija yra numačiusi, jog visa pirminė vienkartinė stiklinė, plastikinė ar metalinė tara Lietuvoje, atitinkanti minėtus talpos reikalavimus, gamintojų ir importuotojų privalės būti specialiai pažymėta iki 2016 metų gegužės 1 dienos.

„Planuojame, kad įrengę taromatus bent pirmaisiais metais surinksime apie 80 proc. mūsų pirkėjų nuperkamų vienkartinių pakuočių. Tai maždaug 11 mln. pakuočių per mėnesį. Tikimės, kad pirkėjai įpras naudotis patogiais taromatais, kurios nuolat prižiūrės mūsų darbuotojai, ir ateityje perdirbamos taros  procentas augs“, – sako bendrovės „Maxima LT“ vadovas Žydrūnas Valkeris. MAXIMA duomenimis, Estijoje į taromatus sugrįžta jau apie 85–95% taros.

Iš viso MAXIMA įrengs 203 taromatus – juos turės 89 proc. tinklo parduotuvių. Didžioji dalis – 184 taromatai – bus didesni ir stovės prie prekybos centrų lauke, o 19 mažesnių taromatų bus įrengti parduotuvių viduje. Likusiuose 28 „Maxima“ parduotuvėse taromatai statomi nebus, nes jų prekybos plotas per mažas. Pagal šalyje galiojančius įstatymus, vienkartinę tarą supirkinėti privalo tik didesnės parduotuvės, kurių prekybinis plotas siekia 300 kv. metrų.

Bendrovė „Maxima LT“ yra paskaičiavusi, kad taromatų projektas pareikalaus apie 1 mln. eurų investicijų. Į šią sumą įeina taromatų įrengimas prie 203 parduotuvių, taromatų ir kasų IT sistemų suderinimas, daugkartinės ir vienkartinės taros srautų, logistikos, suderinimas, taromatų priežiūra ir švaros užtikrinimas, taip pat pačios MAXIMA privačių prekės ženklų pakuočių žymėjimas ir kita.

Kasmet Lietuvoje parduodama vidutiniškai apie 600 mln. vienkartinių pakuočių, kurių didelė dalis yra neperdirbama. Vien MAXIMA tinklo parduotuvėse Lietuvoje per mėnesį parduodama apie 14 mln. vienetų įvairiausios skysčiui skirtos taros. Iki šiol užstato principu buvo renkama tik stiklinė tara. MAXIMA tinklo parduotuvėse per mėnesį jos surenkama beveik 15 mln. vienetų.

Šiuo metu MAXIMA prekybos tinklui priklauso 231 MAXIMA parduotuvės Lietuvoje, kasdien jose apsiperka daugiau nei 0,5 mln. pirkėjų.

Papildoma informacija apie „Maxima LT“ aplinkosaugines iniciatyvas:

Rūpindamasi, kad savo veikla darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai, prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ pirmoji iš mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje įdiegė ir vadovaujasi tarptautiniu aplinkosaugos standartu ISO 14001: valdo veiklos poveikį aplinkai ir užtikrina nuolatinį neigiamo poveikio aplinkai mažinimą.

„Maxima LT“ taip pat yra įdiegusi pakuočių apskaitos sistemą – taip užtikrinama griežtesnė atliekų kontrolė, vysto galvaninių elementų, naudoti nebetinkamos smulkios elektros įrangos surinkimo sistemą. Bendrovė vysto ir aplinkai draugiškų maišelių koncepciją bei stengiasi ugdyti vartotojų sąmoningumą, kad šie mažintų plastikinių maišelių bei rūšiuotų atliekas.

Lietuvos pirkėjų elgsenos tyrimo „Nielsen“, atlikto 2014 metų pabaigoje, duomenimis, dauguma pirkėjų (76 proc.) mano, jog prekybos tinklas MAXIMA rūpinasi gamta. Pirkėjų nuomone, prekybos tinklų rūpestis gamta išreškiamas per šias jų veiklas: greitai suyrančių maišelių naudojimą, šiukšlių rūšiavimą, perdirbto popieriaus naudojimą tinklo kaininiams leidiniams, dalyvavimą gamtos tvarkymo akcijose ir kt.

Pasidalink: