„Maximos“ vadovė apie tai, kuo gyvenome šiemet ir kas laukia ateinančiais metais

Metų pradžioje buvo prognozuojama, kokie veiksniai turės reikšmingos įtakos mažmeninės prekybos rinkai. Buvo svarstoma, ar verslas jau apsiprato su pandemine realybe ir, užuot daugiausia reagavęs į koronaviruso keliamus iššūkius, pereis prie ilgalaikio strateginio augimo planavimo. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ vadovė Jolanta Bivainytė sutinka, kad šiemet iš tiesų verslas prisitaikė prie naujos realybės, kurią formuoja koronavirusas ir jam suvaldyti taikomos priemonės. Visgi metai pametėjo ir naujų iššūkių, apie kuriuos nebuvo kalbama.

„Akivaizdu, kad kova su COVID-19 pandemija vis dar tęsiasi. Panašu, kad kol kas neišvengsime didesnių ar mažesnių ribojimų. Visgi pandemija išmokė verslus veikti kaip niekad lanksčiai, tačiau žmonių nuovargis daro savo ir bet kokie pakeitimai kelia vis daugiau įtampos“, – sako Jolanta Bivainytė, „Maximos“ generalinė direktorė.

Pasak jos, svarbiausiu uždaviniu lieka darbuotojų ir pirkėjų saugumo užtikrinimas.

„Vykdome visus Vyriausybės patvirtintus reikalavimus. Medicininių kaukių ir pirštinių dėvėjimas darbe, dažnesnė dezinfekcija, temperatūros matavimas, nesibūriavimas, srautų valdymas ir Galimybių paso tikrinimas – tokia naujoji darbo tvarka, prie kurios pripratome“, – pabrėžia J. Bivainytė.

Kaip atrodė 2021 metai

Prekybos tinklas „Maxima“ apžvelgė, kaip šiemet, besibaigiant antriems pandeminiams metams, formavosi įvairios tendencijos parduotuvėse.

1. Pirkinių krepšelio didėjimas

Pandemija išmokė visus griežčiau planuoti apsipirkimus – lankytis parduotuvėje rečiau, bet apsipirkti daugiau. Pirmo karantino metu 2020 metais vidutinis pirkinių krepšelis išaugo beveik ketvirtadaliu, o pirkėjų srautas vidutiniškai sumažėjo penktadaliu.

Nuo šių metų pradžios iki lapkričio, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, „Maximos“ pirkėjų krepšelis yra padidėjęs dar 7 proc. Tuo metu pirkėjų srautams didesnėse „Maximos“ parduotuvėse turi įtakos nuo rugsėjo 13 dienos veikiantis Galimybių pasas. Palyginti su pernai, 72-iose parduotuvėse, kuriose Galimybių pasas yra privalomas, bendrai pirkėjų srautas sumažėjęs virš 8 proc. Daugiau nei pusėje šių parduotuvių srautai sumažėję 10-20 proc. Mažesnėse „Maximos“ parduotuvėse srautai reguliuojami, laikantis Vyriausybės nurodymo vienam pirkėjui užtikrinti 30 kv. metrų. Jose pirkėjų srautas išliko kaip ir pernai.  

2. Poreikis apsipirkti lanksčiau

Rečiau lankantis parduotuvėje, žmonės aktyviau naudojasi maisto prekių pristatymu į namus. Tačiau čia formuojasi nauji įpročiai. Jei anksčiau, pirkėjai internetu darydavo didelius savaitinius užsakymus, kad nereiktų nešti sunkių pirkinių, elektroninės parduotuvės „Barbora“ duomenimis, per pandemiją įprotis pasikeitė – žmonės dažniau internetu apsirūpina kasdieniais, greito vartojimo produktais. Krepšeliuose tarp populiariausių produktų dominuoja švieži produktai: daržovės, vaisiai, vištiena, taip pat tokie pieno produktai, kaip sviestas, pienas, varškė.

Nors maisto prekių pristatymas į namus išlieka populiariausias prekių pristatymo būdas, tačiau daliai gyventojų jis nėra patogus dėl būtinybės numatytu metu būti namuose. Pirkėjai vis aktyviau išbando įvairius prekių atsiėmimo būdus, pavyzdžiui, prekes atsiima „Barboros“ įrengtose „Drive in“ stotelėse. Tokiu būdu galima užsakymą atsiimti tiesiai į automobilį patogiu metu vykstant namo ir dar daugiau – išvengti galimų kontaktų parduotuvėje, kas itin aktualu pandemijos metu.

3. Mažiau gaminimo namuose

2020-ieji išsiskyrė stulbinančiai išpopuliarėjusia maisto namuose gamyba. Pirkėjai iš lentynų šlavė miltus ir miltų mišinius, kepimo miltelius, prieskonius, mieles, sviestą. Maisto gamybai skirtų produktų pardavimai išaugo 19 proc. Šiemet šios kategorijos augimas jau gerokai lėtesnis – remiantis duomenis, siekia vos 0,4 proc. Tikriausiai geriausiai šią sumažėjusią maisto gaminimo tendenciją namuose iliustruoja mielių pardavimai. 2020 metais jie išaugo net 50 proc., o šiemet pardavimai krito iki -17 proc. Taigi, žmonės vis dar gamina namuose daug, tačiau pirmiesiems pandemijos metams, kai buvo ilgesniam laikui uždarytos viešojo maitinimo įstaigos, mastai neprilygsta.

4. Kruopų ir kitų ilgo vartojimo produktų kaupimas

Prieš pirmąjį karantiną 2020 metais pirkėjai suskubo pirkti kruopas, miltus, makaronus ir įvairius konservus bei tualetinį popierių. Buvo perkama tokiu tempu, kad parduotuvių darbuotojai nespėjo pildyti lentynų, o raminimas, jog prekių tikrai nepritrūks, negelbėjo.

Prieš įvedanti Galimybių pasą šiemet, taip vadinamų „karantininių“ prekių paklausa išaugo, tačiau savo maistais tikrai neprilygo karantinui. Pavyzdžiui, per pirmą karantiną grikių pardavimai išaugo beveik 300 proc., tuo metu prieš Galimybių paso įvedimą šiemet – vos 2 proc.

5. Rūpestis sveika mityba

Pandemija ne vieną paskatino peržiūrėti savo mitybos racioną ir jį papildyti sveikesniais produktais, valgyti daugiau daržovių ir atrasti supermaistu vadinamus produktus. 2020 metais sparčiai augo špinatų, avokadų, saldžiųjų bulvių, vištienos, žuvies, kiaušinių, riešutų pardavimai, taip pat – alternatyvių kvietiniams miltų, kaip grikių, speltų ar kukurūzų. 2021 metais į krepšelius dažniau keliauja viso grūdo duona, brokoliai, toliau lyderystę išlaiko avokadai, saldžiosios bulvės, minėti alternatyvūs miltai, vištiena, žuvis ir riešutai.

Kita pastebima tendencija – augantis ekologiškų produktų vartojimas. Pirkėjai rinkdamiesi prekes dažniau atkreipia dėmesį į šį faktorių. Stipriai populiarėja ir primirštos, bet nuo seno Lietuvoje vartojamos daržovės – ropės, griežčiai, aguročiai, patisonai. Vietinių produktų paklausa nuolat auga, nes auga naujoji pirkėjų karta, kuriai svarbu palaikyti vietos augintojus ir gamintojus. Šį rugpjūtį „Maximos“ užsakymu tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta apklausa atskleidė, kad vietos gamintojų produkciją, kaip rodo Lietuvos pirkėjų įpročių tyrimas, dažnai arba visada renkasi 8 iš 10 pirkėjų. Pasirinkimą pirkti Lietuvos gamintojų produkciją nulemia šviežumas, šalies ekonomikos palaikymas, natūralumas.

6. Atsiskaityti išvengiant kontakto

Kuo mažiau kontaktų – į šį šūkį gali sutilpti visas laikotarpis nuo pandemijos pradžios. Nors kontaktų išvengti praktiškai neįmanoma, sumažinti jų kiekį galimybių yra. Dėl to nuo pandemijos pradžios „Maximos“ prekybos tinklas ragino savo pirkėjus naudotis savitarnos kasomis, taip pat – daugiau atsiskaityti banko kortelėmis.

Šios tendencijų stiprėjimas akivaizdus. 2020 m. „Maximos“ savitarnos kasose atsiskaitydavo 36 proc. pirkėjų, tuo metu 2021 m. jau atsiskaito 41 proc. pirkėjų. Atsiskaitymo atvejų grynaisiais irgi mažėja, augant atsiskaitymų banko kortelėmis skaičiui. 2020 m. grynais atsiskaitydavo 57 proc. pirkėjų, o šiemet skaičius sumažėjęs iki 54 proc. Banko kortelėmis 2020 m. atsiskaitydavo 43 proc. pirkėjų, šiemet jau 46 proc.

Tendencijos, apie kurias kalbama vis garsiau

„Tiek 2021-ųjų pabaiga, tiek ir ateinantys metai prekybininkams bus įtempti pirmiausiai dėl tiekimo grandinės valdymo iššūkių. Ir tai svarbu ne tik dėl vartojimo prekių, bet ir dėl prekybinės įrangos pristatymo, kuri svarbi darant plėtrą ir parduotuvių rekonstrukcijas.  Mūsų parduotuvėse didžiąja dalį maisto prekių sudaro Lietuvos gamintojų produkcija, todėl trūkumo nėra, o laikinas logistikos problemas kol kas sėkmingai su partneriais išsprendžiame“, – teigia J. Bivainytė.

Dar vienas svarbus 2022-ųjų klausimas, „Maximos“ generalinės direktorės, bus ir didėjanti infliacija.

„Pastaruoju metu turime sudėtingas derybas su tiekėjais ir dedame visas pastangas, kad mūsų pirkėjai reikšmingų kainų pokyčių nepajustų. Jau kuris laikas girdime iš tiekėjų nuogąstavimus dėl išaugusių žaliavų kainų ir gamybos kaštų, kuriuos didina pabrangusi elektra bei dujos. Prognozuoti, kokio masto pasikeitimai laukia, yra sudėtinga, bet tendencijos išlieka nepalankios, – atvirai sako J. Bivainytė, „Maximos“ generalinė direktorė. – Sparčiai didėjantys veiklos kaštai skatins ypatingą dėmesį skirti sprendimams, kurie leistų efektyviau organizuoti veiklą.“

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.