Garnyras, desertas ir pagrindinis patiekalas: kuo ypatingi ryžiai, kuriuos valgo pusė pasaulio?

Jie auginami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, o nevirti ir tinkamai laikomi gali būti vartojami net 30 metų. Tai – vos keli faktai apie ryžius, kurie, kaip manoma, yra pagrindinis maistas daugiau nei pusei pasaulio gyventojų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos žinovai sako – šios kruopos išties turtingos savo istorija, savybėmis ir gastronominiu panaudojimu. Kulinarijos meistrai pasakoja, kuo ryžiai tokie ypatingi bei kaip iš jų pasigaminti netgi desertus.

Suteikia energijos ir sutvirtina sienas 

Vien pernai „Maximos“ prekybos tinkle pirkėjai įsigijo virš 2,13 mln. kg arba tiek, kiek sveria 350 suaugusių dramblių. Nuo karo Ukrainoje pradžios ryžiai taip pat yra tarp populiariausių ilgo galiojimo prekių, kurias renkasi pirkėjai.

„Šių kruopų pardavimai pirmaisiais 2022-ųjų mėnesiais, lyginant su tokiu pačiu 2021-ųjų laikotarpiu, išaugo dešimtadaliu. Savo ruožtu kovo pradžioje ryžių pardavėme net 57 proc. daugiau. Net ir ženkliai išaugusių pardavimų sąlygomis užtikriname, kad ryžių nepritrūktų ir pirkėjai galėtų įsigyti ne tik jų, bet ir kitų būtiniausių maisto prekių“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovė.

Tuo metu „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria – šių kruopų populiarumas yra visiškai suprantamas. Ryžiai, tikina ji, yra gausūs angliavandenių, kurie organizmą aprūpina energija. Be to, anot B. Baratinskaitės, šios kruopos suteikia sotumo, turi daug naudingų medžiagų, vitaminų, mineralų, o kartu yra ir draugiškos piniginei.

„Svarbu ir tai, kad ryžiai ilgai negenda. Tinkamai laikomi, jie išlieka švieži bei gali būti vartojami nuo 10 iki 30 metų. Ne veltui ryžiai, kilę iš Kinijos, auginami ir valgomi jau daugmaž 9 tūkst. metų. Jie paplitę po visą pasaulį. Iš Kinijos ryžių kultūrą perėmė Šri Lanka bei Indija, vėliau kruopos pasiekė Europą, o iš pastarosios nukeliavo į Ameriką. Dabar jos neauginamos tik Antarktidoje. Tačiau įdomus ne tik ryžių paplitimo kelias. Štai jais sulipdyta Didžioji kinų siena. Visi, kas bandė nuo puodo dugno nugramdyti prilipusius ryžius, žino, kokie lipnūs ir stiprūs pastarieji gali būti. Tuo ir pasinaudojo Mingų dinastijos, stačiusios minėtą sieną, atstovai. Jie liepė skiedinį sienos akmenims sumaišyti su ryžių koše“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Dalinasi originaliais receptais

B. Baratinskaitės teigimu, ryžiai pasižymi ir milžinišku kulinariniu potencialu.

„Pasaulyje skaičiuojama apie 40 tūkst. ryžių veislių. Jos skirstomos į grupes, pogrupius, atsižvelgiant į grūdų dydį ir formą. Todėl yra ilgieji bei trumpieji ryžiai. Taip pat šiuos kruopos skirstomos pagal išlukštento grūdo spalvą – rudieji, gelsvieji, žalsvieji, raudonieji. Kartu ir kvapumą: kvapieji, bekvapiai. Kvalifikuojami ir pagal kitus požymius. Štai Basmati, indų kalboje reiškiantys kvapų karalienę, dominuoja Indijos bei Pakistano virtuvėje. Patiekalams jie suteikia malonų riešutų aromatą. Jasmine populiariausi Tailande ir pasižymi gėlių poskoniais. Tuo metu vidutinio grūdo naudojami Japonijos virtuvėje – pavyzdžiui, sušių gamybai. Šiuos ryžius mėgstama valgyti ir vienus arba sudėti į ispaniškąją paeliją“, – kalba „Maximos“ kulinarijos ekspertė.

Minėti šių kruopų panaudojimo virtuvėje būdai, anot pašnekovės, tik dalis viso jų gastronominio žavesio. Norėdama tai įrodyti, B. Baratinskaitė dalinasi netradicinių ryžių patiekalų gamybos idėjomis.

Ryžių blyneliai su parmezanu ir batatais

Reikės: 200 g ryžių, 300 g saldžiųjų bulvių, 150 parmezano sūrio, poros kiaušinių, 100 g miltų, 50 ml grietinėlės, 50 g sviesto, žiupsnelio druskos bei pipirų.

Pirmiausia, išvirkite ryžius. Taip, kaip nurodyta ant pakuotės, įdėkite šiek tiek sviesto, uždenkite puodą dangčiu ir palikite, kad atvėstų. Tada paruoškite bulves, išvirkite, sutrinkite ir sumaišykite su ryžiu koše. Į ryžių bei bulvių masę įmuškite nuplautus kiaušinius, viską gerai išplakite plaktuvu. Tuomet įmaišykite miltus, parmezaną, įberkite druskos ir pipirų, dar kartą gerai išmaišykite. Iš paruoštos tešlos suformuokite nedidelius blynelius, naudodami sviestą apkepkite juos iš abiejų pusių keptuvėje. Skanaus!

Japoniškieji „Dango“: švelnūs, saldūs ir rožiniai

Reikės: 160 g ryžių miltų, 120 g lipnių ryžių miltų, 100 g cukraus, stiklinės karšto vandens, pusės arbatinio šaukštelio vyšninių maisto dažų, iešmelių.

Pirmiausia, dubenyje sumaišykite miltus ir cukrų. Tada supilkite karštą vandenį. Viską gerai išmaišykite, rankomis suminkykite masę iki vientiso, minkšto rutulio. Jei tešla nesulimpa, įpilkite dar šiek tiek karšto vandens. Tada dubenį uždenkite lėkšte, įdėkite trims minutėms į mikrobangų krosnelę. Tuomet karštą tešlą atsargiai išimkite iš indo, padalinkite į tris dalis. Į visas įminkykite vyšnių miltelius, iki kol spalva bus vientisa. Tada padalinkite tešlos rutulėlius į 10 dalių, šlapiomis rankomis suformuokite rutuliukus. Puode užvirkite vandenį, į jį sudėkite rutuliukus. Kai šie iškyla į paviršių, iškart išgriebkite ir dėkite į dubenį su lediniu vandeniu, kad nustotų virti. Išvirusius rutuliukus verkite ant iešmelių, ragaukite!

„Dango yra subtilaus saldumo japoniškas desertas, gaminamas iš ryžių miltų. Jis Japonijoje turi gilias tradicijas ir valgomas susirinkus į iškylas po žydinčiomis sakuromis. Savo ruožtu pikantiškais ryžių blyneliais mėgautis galima namuose. Tai puikus pusryčių ar vakarienės paįvairinimas“, – sako „Maximos“ kulinarijos ekspertė.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.