Daugiau namuose praleidžiamo laiko – daugiau galimybių išmokti tai, ką ilgai atidėliojome. Prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad vienas iš žmonių įpročių pasikeitimų per COVID-19 pandemiją, ypač karantiną – padažnėjusi maisto gamyba namuose.  

Šiemet rugpjūtį atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, beveik 3 iš 4 gyventojų nurodo, kad maistą namuose gamina kasdien arba beveik kasdien. 83 proc. respondentų teigia, kad virtuvėje tenka suktis tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgaliais.

Dažniausiai Lietuvos gyventojų namuose gaminama vakarienė (nurodė 82 proc. apklaustųjų), šiek tiek rečiau pietūs (73 proc.) ir pusryčiai (59 proc.). „Tradicija po darbų susėsti visiems prie bendro vakarienės stalo Lietuvoje išlieka stipri ir per karantiną dar sutvirtėjo. Be to, maisto gamyba daliai žmonių yra tarsi meditacija po sunkios darbo dienos, kai galima sau leisti laisvai improvizuoti, atrasti naujų skonių bei eksperimentuoti“, – pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Taip pat apklausa atskleidė, kad per pastaruosius 12 mėnesių maždaug 2 iš 5 gyventojų namuose pradėjo gaminti dažniau. Labiausiai į pokyčius įsitraukė jauniausia (18-24m.) apklaustųjų grupė. Net 59 proc. jaunuolių teigė, kad ėmė kur kas dažniau šeimininkauti virtuvėje.

„Nuo pandemijos pradžios stebime besikeičiantį ir klientų pirkinių krepšelį, kuriame vis dažniau atsiduria egzotiški užsienio šalių etninės virtuvės maisto produktai. Karantinas, kai buvo užsidariusios kavinės ir restoranai, paskatino žmones eksperimentuoti virtuvėje“,  – teigė E. Dapkienė.

Tai patvirtina ir apklausos rezultatai: 62 proc. respondentų pripažino, kad nevengia išbandyti naujovių, o  25 proc. apklaustųjų tvirtina, kad eksperimentai jų virtuvėje yra dažni.

Didžioji dalis gaminančių maistą namuose gyventojų – 74 proc. – nurodo, kad naujų receptų ieško internete. Idėjų, ką gaminti, pagal šeimos ir draugų rekomendacijas pasikliauja 39 proc. respondentų, o trečdalis nurodo, kad eksperimentuoja ir patys ieško naujovių virtuvėje.  Maždaug 30 proc. žmonių receptų pasisemia iš televizijos laidų bei kulinarijos knygų.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė atkreipia dėmesį, kad gaminant namuose galima sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų, ypač kai sudaromas visos savaitės valgiaraštis ir aiškiai suplanuojamas apsipirkimas. Maisto gamybos ekspertė pateikia 5 patarimus, kurie namuose palengvins maisto gamybą ir apsaugos nuo maisto produktų švaistymo.

  1. Susitvarkykite šaldytuvą ir virtuvės spinteles. „Tvarkingai sudėti produktai padės suprasti, kokias atsargas reikia papildyti ir ko reikėtų nepamiršti vykstant į parduotuvę apsipirkti“, – sako „Maximos“ maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė.
  2. Susidarykite savaitės meniu, planuokite. Savaitės meniu planavimas padeda ne tik sutaupyti – planuojant išmetama mažiau produktų bei maisto likučių. „Planuojant savaitės šeimos meniu vakarienę ir kitus dienos patiekalus galima pagaminti greičiau – nereikia paskutinę minutę strimgalviais galvoti, ką gaminti, ir ieškoti patiekalui pagaminti trūkstamų produktų. Meniu planavimas taip pat padeda sutaupyti pinigų – išvengiama impulsyvaus pirkimo, nes parduotuvėje pakanka apsipirkti vieną ar du kartus per savaitę“ – teigia ekspertė.
  3. Rinkitės universalius produktus. Atkreipkite dėmesį į naudojamus ingredientus – galbūt dalis jų kartojasi? „Tam tikri ruošiamo maisto patiekalo ingredientai yra itin mėgstami šeimos narių, tad jų visuomet verta turėti. Taip pat nepamirškite ir universalių prieskonių ar daugelyje patiekalų naudojamų daržovių, nes jų atsargų turėjimas namuose irgi leis sutaupyti laiko“, – pažymi B. Baratinskaitė.
  4. Užsirašykite receptus – turėkite receptus po ranka telefone ar kitur, kad užtektų pažvelgti parduotuvėje ir iškart žinotumėte reikiamus pirkinius. „Receptų užsirašymas ar peržvelgimas prieš vykstant į parduotuvę, leis numatyti kiek ir kokių produktų reikia – galbūt keliuose patiekaluose ingredientai kartojasi, tad jų vienu apsipirkimu galima įsigyti daugiau, siekiant išvengti pakartotinio apsilankymo pritrūkus ingredientų“ – sako B. Baratinskaitė.
  5. Ko turite per daug – šaldykite. Daržovės ar jų likučiai, vaisiai gali tapti puikių patiekalų ingredientais – „paruoštukais“. „Užšaldyti galima beveik viską, tad pastebėjus, jog tam tikrų produktų nepavyks suvartoti laiku, juos galima užšaldyti vienus ar padaryti specialius rinkinius, kurie tiktų naujiems patiekalams ateityje gaminti. Pavyzdžiui, nesuvalgyti daržovių likučiai puikiai tiks sultiniui, į kurį taip pat galima įdėti ir vištienos ar jautienos kaulų. Atvėsusį sultinį galima supilstyti į ledukams šaldyti skirtas formeles, o kubelius naudoti gaminant sriubas ar kitus patiekalus“ – patarimu dalinasi „Maximos“ maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė.

Pirkėjų įpročių tyrimą prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „NielsenIQ“, kuri 2021 m. rugpjūčio mėn. internetu apklausė 1 509 respondentus nuo 18 iki 64 m. amžiaus.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pagalba