Antikinio pasaulio stebuklas: kaip virtuvėje atskleisti geriausias salierų savybes?
2021 m. spalio 19 d.
Grįžti į sąrašą

Pasidalink:

Salierus galima vadinti tikru universalumo įsikūnijimu: kone visos jų dalys nuo šakniavaisių iki sėklų yra valgomos, o istorijoje augalas buvo vertinamas tiek dėl savo maistinės, tiek dėl medicininės vertės. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai sako, kad neatsitiktinai pirmiausia buvo atrastos ir įvertintos būtent salierų gydomosios savybės. Vitaminas C, nuo laisvųjų radikalų poveikio saugantis beta karotenas ar už mūsų energiją atsakingas manganas. Šių antioksidantų salieruose – gausu. Tad visi kviečiami ne tik praturtinti savo organizmą šiomis medžiagomis, bet ir atrasti naujų receptų, atskleisiančių unikalų salierų skonį.

Maistingumo nepraranda net verdamas

Lietuviai savo virtuvėje vartoja tiek salierų gumbus, tiek jų žaliuosius šakniastiebius. Pirmieji ypač tinka kaip garnyras prie įvairių patiekalų, gali pakeisti bulves ir sustiprinti morkų salotų skonį. Vis dėlto „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad pastaraisiais metais populiarėja ir žalieji saliero stiebai.

„Lyginant 2021 m. ir 2020 m. pradžią, salierų stiebų šiemet nupirkta beveik 10 proc. daugiau. O lyginant kelių metų duomenis, akivaizdu, kad šių daržovių populiarumas ypač šokteli kovo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Juk būtent tada ruošiamasi didžiosioms metų šventėms ir salieras papildo ne vieną tradicinį lietuviško stalo patiekalą. Kita vertus, dėl teigiamo poveikio imunitetui, jis ne mažiau vertinamas ir sveikos mitybos entuziastų – daugelio savo savybių jis nepraranda net termiškai apdorotas“, – pabrėžia ji.

Jai antrina ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Anot jos, maistine prasme salieras yra unikalus. Didžiąją jo dalį sudaro vanduo, skaidulos ir mikroelementai. Todėl suvartodami labai mažai kalorijų, savo organizmą papildome gausybe naudingų medžiagų, o patiekalą – unikaliu pikantišku skoniu.

„Dar antikos laikais saliero mišiniais gydytas artritas ar nervai, o Senovės Graikijos Nemėjos žaidynių nugalėtojai būdavo vainikuojami saliero lapų vainiku. Tuo tarpu Prancūzijos ir kitų šalių virtuvėse salieras kartu su svogūnais ir morkomis sudaro klasikinį patiekalų „pagrindą“ (pranc. „mirepoix“), kuris suteikia aromato ir skonio sriuboms, padažams ar pagrindiniams patiekalams. Jei įsigijote saliero stiebą su lapais, neskubėkite jų išmesti – jie gali pasitarnauti kaip prieskonis, puikiai atstojantis petražolę“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Tiems, kuriems saliero lapkočio skonis pernelyg intensyvus, maisto gamybos ekspertė siūlo dvi gudrybes. Viena, atkreipkite dėmesį į stiebo spalvą – kuo jis žalesnis, tuo skonis stipresnis. Antra, saliero skonį neutralizuoja pomidorai, todėl galite išmėginti šių daržovių kombinaciją.

Ta proga norintiems naujai atrasti salierą kaip pagrindinę žvaigždę lėkštėje, B. Baratinskaitė siūlo išmėginti du receptus.

Salierų glotnutis: visi rudens vitaminai – vienoje stiklinėje

Reikės: 4 vidutinio dydžio saliero stiebų, vieno didelio obuolio, vieno banano, pusės arbatinio šaukštelio tarkuoto imbiero, 2 stiklinių špinatų lapų, pusės stiklinės vandens, kelių ledo kubelių, 1,5 arbatinio šaukštelio šviežiai spaustų citrinų sulčių.

Šio produkto paruošimas – itin paprastas. Stambiai supjaustykite saliero stiebus, obuolį padalinkite į keturias ar daugiau dalių ir išimkite sėklas. Sudėkite viską į trintuvą kartu su laužytu bananu, smulkintu imbieru ir vandeniu. Pastarasis padės pasiekti norimą tirštumą, tad jei glotnutis gavosi pernelyg tirštas, įpilkite jo daugiau.

„Pagrindinis glotnučių privalumas – itin lengva gamyba, kuriai galima naudoti įvairius sezoninius ar atlikusius vaisius bei daržoves. Norintys daugiau baltymų, gali papildyti receptą riešutais ir sėklomis, o vandenį pakeisti pienu ar augalinėmis alternatyvomis. Ingredientų šiam sočiam užkandžiui ar pusryčių patiekalui visada galima rasti kiekvienoje virtuvėje“, – pataria „Maximos“ maisto gamybos ekspertė.

Sotiems rudens pietums – salierų gratinas

Reikės: dviejų saliero lapkočių, 50 g sviesto, 1 smulkiai pusžiedžiais pjaustyto svogūno, 2 lauro lapų, 100 g džiūvėsėlių, 50 g graikiškų riešutų, 75 ml balto vyno, 250 ml vištienos ar daržovių sultinio, 100 ml 35 proc. riebumo grietinėlės, 25 g tarkuoto kietojo sūrio.

Pirmiausia, atskirkite salierų stiebus, nupjaukite baltąsias, sukietėjusias stiebo dalis, supjaustykite nykščio pločio gabalėliais, nuplaukite ir atidėkite šalia. Pusę sviesto išlydykite didelėje keptuvėje, sudėkite svogūnus, salierą ir lauro lapus. Pagardinkite druska bei pipirais ir ant vidutinės ugnies kepkite apie pusvalandį.

Kol daržovės troškinasi, paruoškite džiūvėsėlius. Šiam patiekalui geriau naudoti stambesnius, mat taip jie geriau išsaugos tekstūrą. Kitoje keptuvėje išlydykite likusį sviestą ir į ją sudėkite džiūvėsėlius bei graikiškus riešutus. Lėtai maišydami apkepkite juos kol jie taps auksinės spalvos.

Įkaitinkite orkaitę grilio režimu iki 220 laipsnių. Kai salierai suminkštės, padidinkite ugnį, į keptuvę įpilkite baltąjį vyną bei sultinį ir troškinkite, kol išgaruos du trečdaliai skysčio. Tada pilkite grietinėlę ir palaukite, kol padažas taps tirštesnis. Dar kartą patikrinkite sūrumą ir sudėkite visą keptuvės turinį į kepimo indą. Apibarstę jį džiūvėsėlių mišiniu ir kietuoju sūriu, grilyje apkepkite 2–3 min., kol padažas pradės burbuliuoti. Ištraukę iš orkaitės, palaukite dar 5 minutes ir patiekite.

„Kadangi salieras – nekaloringa ir lengva daržovė, su ja puikiai dera intensyvesni, riebesni priedai. Gratinas – puikus to pavyzdys. Be to, norintys gali laisvai eksperimentuoti, papildydami patiekalą kitomis daržovėmis ar padažais“, – atrasti saliero skonį kviečia B. Baratinskaitė.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pasidalink: