Dietistė Vaida Kurpienė – apie tai, kiek, kaip ir kokį vandenį reikėtų gerti: kaip pasitikrinti, ar geriate pakankamai
2021 m. liepos 28 d.
Grįžti į sąrašą

Pasidalink:

Autorė: Agnė Keizikienė
Šaltinis: delfi.lt
 

Dietistė Vaida Kurpienė. Šaltinis: DELFI

Vanduo yra būtinas kiekvienam gyvam organizmui. Žmogus – ne išimtis. Bet daugeliui vis dar kyla klausimas, tai kiek gi to vandens reikia išgerti. Dietistė Vaida Kurpienė išsamiai papasakojo, kaip sužinoti, ar geriate pakankamai vandens, kokį vandenį rinktis sveikiausia ir kaip jį gerti taisyklingai.
 
– Sakykite, tai kiek gi to vandens per dieną reikia išgerti?

– Yra teorinė norma. Vienas populiariausių jos skaičiavimo būdų – vienam kūno kilogramui reikia 30 ml skysčių. Paimkite savo kūno svorį ir padauginkite iš 0,03. Gausite vandens litrų kiekį, kurį teoriškai turite išgerti per dieną.

– Kodėl teoriškai?

– Nes faktiškai gali reikėti skirtingo kiekio vandens tam pačiam žmogui, priklausomai nuo daugelio dalykų. Tarkime, jei jums aukšta temperatūra, be abejo, kad skysčių reikės daugiau, jei jūs prakaituojate karštą dieną, sėdite pirtyje ar intensyviai sportuojate – taip pat reikės daugiau. Skysčių gali reikėti ir mažiau – jei yra vėsu, jei valgome neperdirbtą maistą, daugiau daržovių, vaisių, nevartojame produktų, kurie dehidratuoja organizmą.

– Tai kaip žinoti?

– Yra labai paprastas būdas. Kaip sakau, tą tyrimą nemokamai galite pasidaryti kelis kartus per dieną. Nuėję pasišlapinti, prieš nuleisdami vandenį, nuleiskite akis ir pasižiūrėkite spalvą. Jei jūsų šlapimo spalva yra aiškiai geltona, nusiplaunate rankas ir einate gerti vandens, nes jums jo trūksta. Išimtis rytinis šlapimas ir jei vartojate B grupės vitaminus, jie dažo šlapimą skaisčiai geltona spalva. Jei – bespalvė, irgi blogai, nes iš organizmo yra plaunami mineralai, dėl ko gali atsirasti mėšlungis, širdies permušimai, sutrinka mineralų apykaita ir kenčia organizmas. Tiek vandens trūkumas, tiek jo perteklius nėra gerai.
 
Karštą dieną gali norėtis daugiau gerti, bet gali būti, kad trūksta ne tik vandens, bet ir mineralų, kuriuos išprakaituojame, tada patarčiau atsigerti sūraus mineralinio vandens. Jei neturite, ištirpinkite stiklinėje vandens kelis kristalus druskos ir išgerkite arba rinkitės šiek tiek sūresnį maistą. Dažniausiai taip net intuityviai norisi. Žinoma, druskos padauginti nereikėtų, nes pradėsite tinti. Visur būtinas saikas.  


Vanduo. Šaltinis: Shuterstock

– Ką rinktis – gazuotą ar negazuotą vandenį?

– Sveikiau yra gerti negazuotą vandenį, bet yra išimčių. Jei jūs pavalgėte sunkiau ir jaučiate, kad skrandyje maistas tarsi užstrigo, gazuotas vanduo suaktyvins skrandžio veiklą, maistą bus lengviau suvirškinti. Bet nereikėtų to daryti po kiekvieno valgio. Kitas dalykas – angliarūgštė neleidžia vandeniui gesti. Vanduo yra maisto produktas, kuris rūgsta. Vanduo į buteliukus yra supilstomas beorėje erdvėje, todėl kol jis uždarytas, puikiausiai gali stovėti, bet kai atidarome buteliuką ir jei tiesiai iš jo gurkštelime, į jį patenka bakterijos ir deguonis. Jei oro temperatūra yra apie 20-22 laipsnius, vanduo galioja 4-6 valandas. Jei karščiau –  trumpiau. Jei vanduo yra prisotintas angliarūgštės, ji neleidžia daugintis bakterijoms, todėl tokio vandens galiojimo laikas kur kas ilgesnis. Kita vertus, gazuoto vandens reikėtų vengti tiems, kas turi rėmenį, kenčia nuo pilvo pūtimo ar virškinamo trakto ligų.

– Kitas aktualus klausimas – iš čiaupo ar iš buteliuko?

– Lietuvoje vienareikšmiškai vanduo iš čiaupo yra be galo kokybiškas, vienas geriausių pasaulyje vandenų, gaunamas iš giluminių gręžinių. Bet yra įvairaus mineralinio vandens, iš kurio galima gauti įvairių mineralų ir nereikės vartoti papildų. Tų mineralų gali būti įvairių – nuo jodo, kurio mūsų racione labai trūksta, iki magnio. Čiaupo vandeny irgi yra mineralų, tačiau mažesnis kiekis. Jei kalbėsime apie vandenį iš parduotuvės, reikia žiūrėti, ką perkate. Yra stalo vanduo, kas gali būti tas pats, kas iš čiaupo, yra šaltinio vanduo, yra mineralinis vanduo, yra mineralizuotas vanduo. Mineralizuotame vandeny yra pridėta mineralų, jų nėra ten natūraliai, o mineralinis vanduo yra iš gamtos. Jame nėra nieko pridėta.

– Ar yra skirtumas: ar išgerti vienu kartu porą stiklinių, ar gurkšnoti po truputį nuolatos?

– Yra. Jei vienu metu išgersite labai daug skysčių, sveiko žmogaus organizmas jų neišlaikys ir iškart pašalins. Mes kaip gėlės – jei per daug į vazoną pripilsime, išbėgs ir jokios naudos iš to nebus. Organizmas labai gerai moka reguliuoti skysčių balansą. Jei jų yra per mažai – užlaiko, jei per daug, nepasisavina ir pašalina.  Dėl to ir sakoma, kad gerti reikia po truputį. Tie žmonės, kurie natūraliai jaučia troškulį, kurių skysčių balansas yra geras, negalvoja, kiek reikia išgerti, tą jaučia natūraliai. Jei žmogui trūksta apie litro vandens, troškulio jausmas atsijungia. Yra žmonių, kurie išgeria stiklinę vandens, bet nejaučia troškulio, o kai pradeda gerti pakankamai skysčių, maždaug per savaitę skysčių balansas atsistato ir jie pradeda jausti troškulį. Paskui klausia: kaip čia taip negėriau ir nejutau, o dabar noriu gerti. Tobuliausias variantas – visą dieną gurkšnoti po truputį. Jei taip neišeina, rekomenduoju paprastą taisyklę: prieš ką nors valgydami, išgerkite stiklinę vandens. Jei valgote penkis kartus per dieną, žiūrėkite, jau pusantro litro vandens ir suvartosite.
 
Autorė: Agnė Keizikienė
Šaltinis: delfi.lt
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/pasiimkite-is-vasaros-viska/ 

 
 
 

Pasidalink: