Prikelti daiktus naujam gyvenimui – įprotis, kurį svarbu ugdyti nuo mažens

Augant visuomenės ekologiniam sąmoningumui vis daugiau dėmesio skiriama ne tik atsakingam vartojimui, atliekų perdirbimui, daiktų ilgaamžiškumui ir galimybėms juos prikelti naujam gyvenimui, bet ir vaikų ugdymui šioje srityje. Kartu su kolegomis pernai „Maximos“ projekte „Mes – bendruomenė“ laureate tapusi ikimokyklinio ugdymo specialistė Rufina Solovjova pažymi, kad ekologinis sąmoningumas, daiktų ir medžiagų antrinio panaudojimo kultūra turėtų būti skatinami nuo pat mažens.

Tuo metu „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad perdirbimo, antrinio daiktų panaudojimo idėjos tampa ypač svarbios vis labiau ryškėjančių ekologinių iššūkių kontekste. „Brandžių asmenybių ugdymas šiandien yra neatsiejamas be pagarbos aplinkai skatinimo, darnaus gyvenimo įpročių formavimo ir tinkamo pavyzdžio jaunosioms kartoms rodymo“, – teigia E. Dapkienė.

R. Solovjova pasakoja, kad turimų daiktų perkūrimas suteikia galimybes ugdyti vaikų kūrybiškumą ir gebėjimą spręsti problemas, savarankiškai mąstyti. Tai R. Solovjova kartu su Vilniuje įsikūrusio vaikų darželio „Uodo ūsai“ kolegomis siekia įrodyti vystydami inovatyvių ugdymo metodų centrą „Remida“, kuriam lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais skyrė finansinę paramą.

Pagrindiniai centro veiklos siekiai – vartojimo ir naujų daiktų pirkimo mažinimas, gebėjimų maksimaliai išnaudoti turimus resursus, juos įvairiai panaudoti ugdymas, raginimas į įprastus dalykus žvelgti naujai. Šiais principais vadovaujamasi ieškant naujų vaikų ugdymo galimybių.

„Visuomenėje dar trūksta žinių, ką veikti su brokuotais daiktais, medžiagomis, prekėmis, kaip kūrybiškai ir inovatyviai jas panaudoti antrąsyk. Tai ypač aktualu vaikų ugdymo procese, kadangi anksti susiformavę atsakingo vartojimo, daiktų perdirbimo įpročiai išlieka visam gyvenimui. Be to, praktika rodo, kad į antrinį daiktų panaudojimą orientuota ugdymo kultūra yra palanki vaikų saviraiškai, jų individualumui skleistis. Dėl to suteikiame galimybes vaikams eksperimentuoti su skirtingomis medžiagomis, kurti taip, kaip jiems norisi, atrasti savo pačių būdus seniems daiktams panaudoti“, – pasakoja R. Solovjova.

Reikia galvoti apie rytojų

Anot R. Solovjovos, vaikai darželyje ir ugdymo centre mokomi, kad iš pažiūros nereikalingi daiktai gali būti prikelti naujam gyvenimui, tapti priemone kūrybai ir žaidimams. Pavyzdžiui, nebenaudojamų baldų dalys beribės vaikų fantazijos dėka gali virsti visiškai nenuspėjamais objektais, įgyti naują prasmę ir paskirtį. Centro pedagogai turi galimybę šiuos vaikų eksperimentus bei jų kūrybos procesą stebėti ir skatinti, o kartu kurti naujus vaikų savarankiškumą, individualumą, atvirumą skatinančius ugdymo metodus.

„Į centro veiklą siekiame įtraukti ne tik vaikus ir pedagogus, bet ir tėvus, kitus bendruomenės narius, verslo organizacijas. Tokie vaikų kūrybos ir ekologinio sąmoningumo „inkubatoriai“, prie kurių veiklos prisideda bendruomenės, sėkmingai veikia kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, iš kurios parsivežėme daug vertingos patirties“, – pasakoja R. Solovjova.

Kurti „Remida“ ugdymo centrą padėjo ne tik sėkmingi užsienio pavyzdžiai, bet ir finansinė parama, kurią projektas praėjusiais metais gavo dalyvaudamas lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ projekte „Mes – bendruomenė“. Programos lėšos padėjo įrengti centro patalpas ir nedidelį sandėlį, kuriame laikomos vaikų kūrybai ir ugdymui naudojamos medžiagos.

„Atsakingas vartojimas, daiktų ir išteklių antrinis panaudojimas, rūpinimasis aplinka yra būtina tvaraus rytojaus sąlyga. Dėl to svarbu ieškoti galimybių suteikti daiktams naują gyvenimą, vadovautis žiedinės ekonomikos principais. Tai padiktavo ir šių metų „Mes – bendruomenė“ iniciatyvos temą – suteikti antrą kvėpavimą daiktams, tradicijoms ir mus supančiai aplinkai“, – sako E. Dapkienė.

Savo siūlymus, kaip tai padaryti, bendruomenės gali teikti iki kovo 20 d. Įdomiausiems projektams įgyvendinti „Maxima“ šiemet skirs rekordinį – 90 tūkst. eurų paramos fondą. Kiekvieno laimėjusio projekto įgyvendinimui bus skiriama iki 10 tūkst. eurų. „Mes – bendruomenė“ programa vykdoma jau šeštus metus. Jos tikslas – prisidėti prie visos Lietuvos bendruomenių vystymosi, kuriant alternatyvias edukacijos, laisvalaikio ir pramogų erdves, didinant neformalaus mokymosi ir užimtumo galimybes bei vystant edukacijos, kultūros, sporto infrastruktūrą.

Apie bendrovę „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.