Lengvi ar sotūs, saldūs ar mėsingi: kokių idėjų pusryčiams gali pametėti kitų šalių virtuvės?
2021 m. spalio 31 d.
Grįžti į sąrašą

Pasidalink:

Mitybos specialistai sutinka, kad pusryčiai – svarbiausias dienos patiekalas. Visgi ne visose tautose toks išsireiškimas yra suprantamas vienodai – kai anglai ir vokiečiai nuo stalo gali pakilti prieš tai atlaisvindami kelnių diržą, tai prancūzai ar italai kartais apsiriboja užkandžius primenančiais pusryčiais ar puodeliu kavos. Ta proga lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai kviečia pasižvalgyti po vienas populiariausių pasaulio virtuvių, pamatyti jų skirtumus ir pasisemti idėjų geros dienos pradžiai.

Vis populiaresni – prancūziški akcentai

Pažintį su skirtingomis pusryčių tradicijomis vertėtų pradėti nuo vienos įdomiausių ir labiausiai vertinamų dėl savo kulinarinio meistriškumo etninių virtuvių – prancūziškos. Tradiciniai šios šalies gyventojų pusryčiai yra ganėtinai paprasti, linkę į saldumą ir turintys nemažai angliavandenių, o vienas geriausiai žinomų atributų – kruasanas. Šis skanėtas, kaip teigia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, tampa dažnu svečiu ir ant Lietuvos gyventojų pusryčių stalo.

„Šių prancūziškų ragelių pardavimai gerokai išauga darbo savaitės pabaigoje. Atrodytų, lyg šalies gyventojai mėgsta už nuveiktus darbus save apdovanoti šiuos skanėstu. Savo parduotuvėse daugiausiai parduodame būtent saldžių kruasanų su karameliniu ar šokoladiniu įdaru. Artėjant savaitgaliui ar jam įpusėjus padidėja ir šaldytų skanėstų pardavimai, o tai taip pat nestebina – juk kas gali būti geriau nei tik iš orkaitės ištrauktas karštas kruasanas būnant savo namų virtuvėje“, – kalba E. Dapkienė.

Tuo metu „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria, kad šio pusryčių palydovo populiarumą lemia ir jo panaudojimo galimybės: juk kruasanas gali būti ne tik saldus, pripildytas įdaro, bet ir paprastas sviestinis. Belieka perpjauti jį ir šis kepinys taps skaniu pusryčių sumuštinio pagrindu.

„Kruasanų kilmė siejama su austrišku kipferliu – rageliu, kuris susukamas ir suformuojamas į pusmėnulį bei buvo skirtas švęsti pergalę prieš Osmanų imperiją. Legenda byloja, kad į Prancūziją šį skanėstą atvežė vienas kepėjas iš Vienos. Minėtas kepinys greitai susilaukė didžiulio populiarumo, buvo patobulintas ir prigijo vietinėje virtuvėje“, – pasakoja „Maximos“ atstovė.

Pusryčiams – desertas

Anot B. Baratinskaitės, ant prancūzų pusryčių stalų dažnai atsiduria ir mažyčiai šokoladiniai raguoliai. Jei rytas lėtesnis – skrudinami batono gabaliukai, ant jų tepamas sviestas, uogienė, medus, marmeladas. Panašumų čia yra ir su itališka virtuve ir jų pusryčiais, kuriuos pagrindą dažnai sudaro skrebutis, kruasanas ir kavos puodelis. Be to, ryte priimta gerti kavą su pienu – kapučiną ar latę.

„Tokia tradicija susidarė dėl Italijoje vyraujančio karšto klimato. Pieną vietiniams pristatydavo ryte, o šaldytuvų tiesiog nebuvo, tad šviežiausią pieną panaudodavo kavai, o likusį – maistui ar sūriui gaminti. Visa tai taip įaugo į kraują, kad ir dabar italai dieną pradeda būtent nuo kavos su pienu, o jos užsisakius po pietų kai kuriose vietovėse tai gali būti priimta ir kaip įžeidimas“, – šypsosi B. Baratinskaitė.

Pasak pašnekovės, kai reikia mažiau skubėti, italai įvairiais pagardais gardina tik iš krosnies ištrauktas sviestines bandeles, gardžiuojasi vamzdelio formos, rikotos ir maskarponės sūrių mišiniu užpildytais bei cukraus pudra ir šokolado drožlėmis apibarstytais cannoli. Pusryčiams italai mėgsta patiekti ir su rikotos sūriu gamintus blynelius ar pasiskaninti gyvenimą vos prieš pusšimtį metų sukurtu, bet ir itališka klasika jau spėjusiu tapti tiramisu desertu, kuriame susilieja grietinėlės, maskarponės sūrio, cukraus ir vanilės skoniai.

„Nors susidaro įspūdis, kad italai dieną pradeda labai saldžiai, tačiau nereikia pamiršti ir itališko omleto frittata, kuriame naudojama šoninė, kiaušiniai, sūris ir daržovės. Tiesiog viską sumaišykite ir šaukite į orkaitę dešimčiai minučių. Turint daugiau laiko ar lėtais savaitgaliais galima gaminti casserolę – tai iš svogūnų, itališkų dešrelių, daržovių ir duonos gabaliukų gaminamas patiekalas“, – su itališka virtuve supažindina „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė.

Daug ir skaniai

Jei norisi dar sočiau, B. Baratinskaitė siūlo pasižvalgyti į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Pastarojoje šalyje populiarūs angliški pusryčiai, kurių istorija siekia šimtmečius – anksčiau žmonės valgydavo tik du kartus per dieną: vėlyvą rytmetį ir vakare. Dažniausiai pusryčių ingredientai būdavo tik duona, sūris ir mėsa, o prabangesnius, daugiau ingredientų turinčius, pusryčius patiekdavo tik svarbių progų ar medžioklių metu. O prasidėjus pramonės revoliucijai atsirado turtinga vidurinioji klasė, norėjusi nukopijuoti aukštuomenės papročius, įskaitant sočių angliškų pusryčių tradiciją.

„Šiuos pusryčius kopijavo ir darbininkų klasė, kuriai reikėjo jėgų išdirbti net po 12 valandų trunkančias pamainas. Dėl šių priežasčių įvairiuose šalies socialiniuose sluoksniuose išpopuliarėjo angliški pusryčiai, susidedantys iš pupelių pomidorų padaže, šoninės, rūkytų dešrelių, kiaušinių, pomidorų ir grybų. Visa tai, išskyrus skrebutį, dažnai yra kepta aliejuje“, – apie patiekalą pasakoja „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė.

Anot jos, šioje valstybėje, kurioje tradicijos yra tokios svarbios, vis dar daug žmonių dieną pradeda ne tik nuo šio patiekalo, bet ir laikraščių skaitymo. Įdomu ir tai, kad kone kiekvienas Jungtinės Karalystės regionas turi savo angliškų pusryčių versiją: su škotiškais pusryčiais patiekiamas bulvių košės plokštainis, o velsietiškais – iš jūros dumblių gaminamais ingredientas. Sočiai pavalgyti mėgsta ir vokiečiai, kurių daugumoje vietinių receptų galima rasti tokių ingredientų kaip duona, bulvės, mėsa ir kopūstai.

„Vienu žinomiausių vokiškos virtuvės akcentų yra tapusios verdamos weisswurst dešrelės. Nors netgi juokaujama, kad įvairias dešreles dėl jų plataus pasirinkimo vokiečiai gali valgyti ir tris kartus dienoje per pusryčius, pietus ir vakarienę, tačiau iš tiesų vietinių patiekalų pasirinkimas yra kur kas didesnis. Tai ir saldūs ar šonine paskaninti blyneliai, pudingas iš manų košės, ir iš duonos, žalio faršo bei svogūnų gaminami sumuštiniai, ir omletas su bulvėmis“, – apie turtingą ir sotumu pasižyminčią vokišką virtuvę kalba pašnekovė.

Pusryčiams – ir avokadai

Nors vien Europoje pusryčių idėjų yra daugybė, tačiau, anot B. Baratinskaitės, pasižvalgyti verta ir už Senojo žemyno ribų. Ypač, kai ingredientų galima rasti ir vietiniuose prekybos centruose. Pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje ar Izraelyje labai populiariai šakšukai tereiks svogūnų, paprikų, pomidorų, kiaušinių ir nemažai prieskonių. Taip pat šį patiekalą galima paskaninti fetos sūriu ar chorizo dešra.

„Negalime pamiršti ir tokių idėjų kaip Australijoje pusryčiams dažnai patiekiamas avokadu apklotas ir druska bei pipirais pagardintas skrebutis, kurį dar galima paskaninti fetos ar ožkos sūriu ir virtu kiaušiniu. Arba Nyderlanduose populiaraus pusryčių patiekalo, kai duonos skrebutis apibarstomas su mažais cilindrinės formos šokoladiniais pabarstais. Kitaip sakant, idėjų ir galimybių paįvairinti savo pusryčių stalą yra išties nemažai įvairiausius skonius mėgstantiems žmonėms“, – apibendrina „Maximos“ atstovė.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pasidalink: