Net nebūtum pagalvojęs: gydytoja išvardijo augalus, kurie gali padėti apsisaugoti nuo uodų ir kitų kraujasiurbių
2021 m. birželio 22 d.
Grįžti į sąrašą

Pasidalink:

Autorė: Agnė Keizikienė
Šaltinis: delfi.lt
 


Vida Uzelienė. Autorius: BeFunky-Collage

Jei vasarą ir gali kas sugadinti iškylą, tai neprašyti „svečiai“ – uodai, mašalai, vapsvos ir kiti besikandžiojantys kraujasiurbiai. Nors prekybos centruose yra gausus repelentų pasirinkimas, pasiklysti jų pasiūloje – vieni niekai. „Northway“ gydytoja Vida Uzelienė papasakojo, ką apie priemones nuo vabzdžių būtina žinoti ir ką daryti, jei šaukštai jau po pietų.

Į ką svarbus atkreipti dėmesį?

Anot medikės, priemonės nuo vabzdžių skirstomos į dvi grupes: repelentai ir insekticidai. „Repelentai buityje naudojami plačiausiai, purškiami tiesiog ant odos arba ant drabužių, kitų paviršių. Repelentai trumpam sutrikdo vabzdžių uoslę ir skonį ir taip jiems trukdo nutūpti arba ropoti šiais paviršiais. Insekticidai veikia stipriau ir vabzdį tiesiog nužudo. Tačiau šių buityje naudojamų priemonių koncentracijos nėra didelės, ir vabzdys, pajutęs toksišką medžiagą kaip dirgiklį, tiesiog nuskrenda“, – pasakojo specialistė.

Priemonės, atbaidančios vabzdžius, gaminamos purškalų, tepalų, smilkalų pavidalu. Renkantis purškiamas ar tepamas priemones, gydytoja rekomenduoja atidžiai perskaityti jų sudėtį, nes kaip ir visos cheminės medžiagos, sintetiniai repelentai taip pat turi tam tikrą toksiškumo lygį. „Naudojami ant odos, jie pasižymi mažu arba labai mažu toksiškumu. Jei rankos po panaudojimo nėra nuplaunamos, kyla pavojus, kad toksiškų medžiagų gali patekti ir per burną. Naudojantis purškiama priemone, tikslinga saugoti ausis, akis ir burną, stengtis neįkvėpti aerozolio. Nustatyta, kad preparatai su DEET ir ikaridinu susiję su odos ir akių sudirginimu, o jei pateko į vidų, gali supykinti, jautresniam sukelti vėmimą“, – pasakojo V. Uzelienė.

Anot jos, atlikus tyrimus dėl sąsajų su vėžiu, mokslininkai tokio ryšio nepatvirtino, siedami su trumpu naudojimo laikotarpiu ir mažomis veikliųjų medžiagų koncentracijomis.

Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad mokslininkai nerekomenduoja vienu metu naudoti kremo nuo saulės ir repelentų su DEET, nes sustiprėja pastarojo įsiskverbimas į odą. Moksliniai duomenys rodo, kad preparatus su DEET geriau naudoti 30 min prieš ar po losjono nuo saulės panaudojimo.

„Nėra vieningos nuomonės, losjonas ar purškalas nuo uodų yra geriau, tačiau linkstama prie purškalo. Šiuo atveju mažiau cheminių medžiagų įtrinama į odą. Tačiau renkantis repelentą, patarčiau rinktis natūralų“, – pasakojo gydytoja.

Ji išskyrė keletą repelentų naudojimo taisyklių:

  • Naudokite tinkamą kiekį, nepersistenkite.
  • Naudojimosi instrukcijoje nurodyta, po kiek laiko priemonę galima pakartotinai naudoti.
  • Priemonės nenaudokite po rūbais.
  • Nenaudokite priemonės ant atviros žaizdos, sudirgintos ar nudegusios saulėje odos.
  • Nepurkškite repelento ant veido, į ausis, prie burnos ir akių. Šias vietas patepkite pirštų galiukais.
  • Po naudojimo nusiplaukite rankas.
  • Jei purškiate ant rūbų, šiuos toliau naudokite tik išskalbtus.

Repelentai. Šaltinis: Shuterstock

Natūralios priemonės

Pasak specialistės, dauguma medžiagų, esančių natūraliai augaluose, kaip repelentai, veikia pakankamai efektyviai, kai kurių augalų veikliosios medžiagos pasižymi net insekticidiniu poveikiu. „Vertinantys natūralumą gali rinktis ir natūralius augalus, kurie turi ne tik vabzdžius atbaidančių, bet ir juos žudančių savybių. Natūraliai ir veiksmingai uodų draugystės galima išvengti naudojant tokias susmulkintas žoles, kaip kraujažolę, prieskonines žoles – rozmariną, čiobrelį, baziliką ir kitus augalus, sutrynus juos arba tiesiog padėjus juos reikiamoje vietoje arčiau savęs, ricinos aliejų, salierų ekstraktą, kuris prilygsta 25 proc. DEET veiksmingumui, citrinžolės aliejų. Efektyvūs ir kiti natūralūs repelentai gluosnio lapai, citrinžolės aliejus, citrinkvapio eukalipto aliejus ir kiti natūralūs aliejai“, – pasakojo gydytoja.

Ji priminė, kad yra ir kitų būdų, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų kraujasiurbių:

  • Tinkleliai nuo uodų.
  • Dėvėkite rūbus, uždengiančius nuogas kūno dalis.
  • Venkite pasisėdėjimo lauke, kai vabzdžiai, ypač uodai, yra labiausiai aktyvūs: saulėtekio ir saulėlydžio metu.
  • Judantis patalpos oras trukdo uodams nutūpti, todėl šiek tiek pagelbės patalpoje veikiantis ventiliatorius.
  • Dėvėkite šviesius, pastelinių tonų drabužius. Ryškūs, gėlėti rūbai yra geriau matomi vabzdžių ir juos pritraukia.
  • Fizinio aktyvumo metu išsiskiria daugiau anglies dioksido. Jis vabzdžiams yra kaip objekto koordinates nurodanti medžiaga. Taigi sportuojant ar aktyviai fiziškai dirbant, vabzdžių kaimynystė labiau tikėtina.

Kaip taisyklingai naudoti repelentus?

Pasak gydytojos, vis dėlto sintetiniai repelentai veikia efektyviau ir ilgiau nei natūralūs. „Pagal EU rekomendacijas, DEET koncentracija preparate turėtų būti ne mažesnė nei 20 proc. Tada tokio preparato veikimas tikėtinas iki 6 val.  Minėtos medžiagos preparate esant mažiau nei 10 proc., jo veikimas sutrumpėja iki 1-2 val. Daugumos instrukcijoje nurodyta, kad purkšti ar tepti ant odos galima ne daugiau kaip 3 kartus per dieną“, – patarimais dalijosi medikė.

Paklausta, ar galima tokias priemones naudoti vaikams, gydytoja sakė, kad viskas priklauso nuo vaiko amžiaus. „Vabzdžius atbaidančios priemonės vaikams turėtų būti naudojamos atsargiai dėl ilgesnės kontakto trukmės, nes pašalinis poveikis sumuojasi, jo gyvenimo trukmė ilgesnė, nei suaugusiojo. Vaikams sintetinės medžiagos gali patekti į akis arba į burną. Paprastai repelentus vaikams rekomenduojama naudoti nuo 3 m. amžiaus. Repelentai su DEET nėra rekomenduojami kūdikiams iki 2 mėn. amžiaus. Be to, šios medžiagos koncentracija preparate vaikams nuo 3 m. negali viršyti 30 proc. Negalima naudoti citrinkvapio eukalipto aliejus vaikams iki 3 mėn. dėl galimo akių junginės pažeidimo. Sintetinių vabzdžius atbaidančių priemonių turėtų vengti ir nėščios moterys. Laikantis tos taisyklės, kad bet kuri cheminė medžiaga gali būti toksiška vaisiui“, – perspėjo specialistė.

Ji priminė, kad naudojantis purškiama priemone, tikslinga saugoti ausis, akis ir burną, stengtis neįkvėpti aerozolio. Labai svarbu – priemonės nenaudoti po rūbais. Dėl odos trynimosi ir prakaitavimo gali padidėti odos sudirginimas.

Ką daryti, jei įkando?


Uodo įkandimas. Šaltinis: Shuterstock

Sugėlus širšei, vapsvai, mašalui ar kitam vabzdžiui, nuodų lieka poodyje. „Kartais sunku pamatyti, kas įgėlė, todėl būtinai pažiūrėkite sugeltą vietą. Įgėlusi bitė, palieka geluonį, kuriame yra nuodų, pasistenkite jį kuo greičiau ištraukti švariu aštriu daiktu, kas yra po ranka – pincetu, nubraukite peilio krašteliu, medžio šakele. Jei nieko neturite, švariomis rankomis, nagais.

Pasistenkite nesutraiškyti pačio vabzdžio, nes išsiskyrusios medžiagos vilioja ir kitus vabzdžius. Sugeltą vietą patartina nuplauti švariu vandeniu. Norint sumažinti skausmą ir patinimą, galima naudoti vaistinėje įsigyjamus tepalus. Jei jų neturite, puikiai tinka ir paprastos priemonės, kurių galima rasti namuose. Užtepkite ant sugeltos vietos dantų pastos ir palikite kuriam laikui. Ji puikiai neutralizuoja išskiriamas bitės ar vapsvos, kito kraujasiurbio nuodų rūgštis. Tinka kelias minutes pašaldyti ledukais. Populiaru ir veiksminga uždėti gysločio, petražolės sutrintų lapų košelės, citrinos griežinėlį. Cheminių medžiagų, maisto produktų dėti nerekomenduoju, nes kryžminė reakcija su nuodais gali dar labiau suerzinti sugeltą vietą“, – pasakojo medikė.

Po vabzdžio įgėlimo beveik visada lieka dėmelė – nuo taško dydžio iki kelių centimetrų pločio. Ši vieta ne tik patinsta, bet gali skaudėti, perštėti ar niežtėti. Anot gydytojos, tokia organizmo reakcija yra normali. Tai vyksta todėl, kad poodyje vabzdys palieka toksinų. Organizmas į juos reaguoja atpalaiduodamas įvairias medžiagas, kurios ir sukelia sugeltos vietos patinimą- uždegiminę – alerginę reakciją – toje vietoje vyksta mūšis.

Jei žmogus žino esąs alergiškas, po vabzdžio įgėlimo jį reikia stebėti apie 30 min. „Labai svarbu padėti tokiam sugeltam žmogui patogiai atsigulti ar atsisėsti. Jeigu žmogus ima dusti, tinti ranka, veidas, liežuvis, pasodinkite jį taip, kad jam būtų lengviau kvėpuoti, jeigu jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ir kojas pakelkite aukščiau už galvą. Jam vystosi ūmi alerginė reakcija. Alergiškiems žmonėms rekomenduojama nešiotis adrenalino ampulę, kurią nelaukiant ūmios organizmo reakcijos, reikia susileisti iškart po įgėlimo. Pusė ampulės suleisti į peties raumenį, kitą pusę į šlaunį. Jei turite, išgerkite tabletę vaistų nuo alergijos“, – patarimais dalijosi pašnekovė.

Anot jos, reikėtų stebėti ir įvertinti gyvybinius sugelto žmogaus požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius. „Jei nukentėjusysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, atlikite dirbtinį kvėpavimą (kas 30 krūtinės ląstos paspaudimų 2 įpūtimai). Jei vis dėlto patinimas plinta, patinsta veidas, pasunkėja kvėpavimas ir būklė blogėja, kvieskite GMP“, – sakė gydytoja.

 
Autorė: Agnė Keizikienė
Šaltinis: delfi.lt
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/pasiimkite-is-vasaros-viska/ 

 

 

 
 

Pasidalink: