Salotos: kuriomis geriau nepiktnaudžiauti, kokios yra vertingiausios ir kuo gardinti, kad nesugadintume

Dietistė Vaida Kurpienė. Šaltinis BeFunky collage

Salotos: kuriomis geriau nepiktnaudžiauti, kokios yra vertingiausios ir kuo gardinti, kad nesugadintume (gudrybė, ką daryti, kad kuo ilgiau išliktų šviežios)

Salotos šiltuoju metų laiku vienas dažniausių pasirinkimų lengviems pietums ar vakarienei. Tačiau užsukus į prekybos centrą, lengva pasiklysti tarp jų įvairovės. Apie tai, kurios yra vertingiausios, o kurių, sergant tam tikromis ligomis, reikėtų vengti, išsamiai papasakojo dietistė Vaida Kurpienė.

Visos vertingos

Anot specialistės, visose salotose yra gausu skaidulų ir įvairių vitaminų. „Tarkime, vitamino A daugiausiai turi romaninės salotos, antroje vietoje – sultenės bei „lollo bionda“ salotos. Vitamino C daugiausiai turi „Bok choy“ salotos, antroje vietoje – sultenės, lapiniai burokėliai ir romaninės salotos. Visų daugiausiai vitamino C turi lapinis kopūstas bet jį reikia mokėti paruošti, nes yra kietokas: smulkiai pjaustykime, šlakstykime actu ar rūgščiomis sultimis, suglamžykime ir palikime pastovėti, taip jis suminkštės ir taps malonus valgyti“, – sakė V. Kurpienė.

Renkantis salotas, ji pataria atkreipti dėmesį į keletą požymių, kurie byloja apie šio produkto šviežumą. „Visų pirma, atkreipkite dėmesį į lapelius, jie turi būti nepavytę. Antra, reikėtų pasižiūrėti aplink kotelį, kur jungiasi lapelių lapai, ten neturėtų būti puvėsių požymių. Jei salotos smulkesnės, lapeliai neturi lipti tarpusavyje. Jei salotos supakuotos, nėra labai gerai, kai pakuotė yra aprasojusi, pasidengusi lašeliais. Pavartykite pakuotę, jei salotos šviežios, lapeliai turėtų byrėti. Nereikėtų bijoti supakuotų salotų, jos Lietuvoje dažniausiai pakuojamos su CO2 dujomis, dėl kurių produktas ilgiau išlieka šviežias, būna nepažeistas transportuojant“, – pasakojo dietistė.

Salotos. Šaltinis: Shuterstock

Pasak jos, į tai, ar salotos yra pakuotėje, ar padėtos paprastai, nereikėtų kreipti didelio dėmesio, nes maistinėms savybėms tai reikšmės neturi. „Patarčiau rinktis pagal rūšį, o ne pakuotę. Kalbant apie rūšis, kuo salotos yra tamsiai žalios, tuo daugiau dažniausiai jose yra antioksidanto chlorofilo ir dažnai turi daugiau geležies. Tačiau tai nereiškia, kad kitos salotos mažiau vertingos. Visos salotos turi daug skaidulų. Tie, kas susiduria su rėmens, pilvo pūtimo ar kramtymo problemomis, turėtų rinktis švelnesnių lapų salotas, minkštesnes, tarkime, sultenes ir pan. Tiems, kas turi sąnarių problemų, serga podagra, inkstų ligomis, reikėtų vengti špinatų, arba bent jau rečiau juos vartoti.

Kalbant apie šviežius špinatus, reikia paminėti, kad juose yra daug oksalo rūgšties, kuri gali pakenkti, jei jų valgysite dideliais kiekiais. Termiškai apdorojant didelė dalis tų rūgščių suyra“, – teigė pašnekovė.

Dar vienas mitas, kad „Iceberg“ salotos ar pekino kopūstai yra labai mažai vertingi. Anot dietistės, tai nėra tiesa. Jų maistinė vertė mažai kuo skiriasi nuo kitų.

Salotų maistinė vertė. Šaltinis: DELFI
 

Ėmė labiau rūpintis sveika mityba

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad tęsiantis karantinui, lietuviai dar labiau pradėjo rūpintis subalansuota mityba, todėl ir pirkinių krepšeliuose vis dažniau nugula lapinės daržovės, fasuotos salotos ir jų mišiniai.

„Daugiau negu trečdalis „Maximos“ apklausoje dalyvavusių pirkėjų šiemet pradėjo maitintis sveikiau, dažniau renkasi šviežius ir neapdorotus maisto produktus. Lyginant su praėjusiais metais, šįmet per tą patį laikotarpį salotų ir jų mišinių pardavėme net 10 proc. daugiau, didžiausią augimą fiksuojame fasuotų salotų kategorijoje. Taip pat pastebėjome tendenciją, kad daugiausiai salotų pirkėjų krepšeliuose nugula šaltuoju periodu, iki balandžio mėnesio. Džiaugiamės, kad mūsų parduotuvių lentynose šviežias salotas klientai gali rasti visus metus, o birželio–rugsėjo mėnesiais asortimentą papildome ir ekologiška produkcija“, – teigė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E.Dapkienė.

Salotų maistinė vertė. Šaltinis: DELFI
 

Kaip laikyti?

Pati specialistė salotas dažnai namie laiko pamerkusi į vazelę, taip jos ilgiau išlieka šviežios. „Gūžines salotas merkiu į vazeles ir laikau kambario temperatūroje. Jei nusipirkote maišelį salotų ir neketinate visų suvalgyti iškart, pradarę pakuotę, kuo sandariau ją uždarykite ir dėkite į daržovėms skirtą stalčių šaldytuve. Kartais galite apšlakstyti vandeniu. Bet būtų gerai, kad per porą dienų suvalgytumėte. Jei salotos su šaknimis nupjaukite viršutinę dalį, o apatinę pasodinkite – sudygs naujų šviežių lapelių“, – patarimais dalijosi pašnekovė.

Paklausta, ar būtina salotas plauti, dietistė patarė šio žingsnio jokiu būdu nepraleisti. „Rekomenduoju įsigyti daržovių džiovyklę, nes nuplovus ir nudžiovinus salotas, jos ilgiau nesutiš, bus maloniau valgyti, aiškiau jausite jų skonį. Kitas patarimas – jei valgote salotas ne iš karto, jokiu būdu nepilkite padažo, dėkite padažą į atskirą indelį ir pilkite jį tik prieš pat valgant. Taip pat jokiu būdu nepjaustykite sultingų daržovių, nes nuo jų salotos sutiš, pasikeis vaizdas, o tai reikš, kad prasideda rūgimo procesas“, – teigė V. Kurpienė.

Salotų maistinė vertė. Šaltinis: DELFI

Kaip valgyti?

Anot jos, salotų lapai neturėtų sudaryti didžiosios daržovių dalies mūsų racione. „Labai priklauso nuo mūsų virškinimo trakto, ar gebame gerai sukramtyti. Tarkime, špinatų geriau įsidėti saujelę iki 30-40 g, o „Iceberg“ galite – ir kelis šimtus gramų. Bet būtina daržoves pamaišyti su kitomis, nes lėkštėje turi būti kuo daugiau spalvų, o vien salotomis daug spalvų neišgausi. Taip pat rekomenduoju vienu kartu labai daug salotų nevalgyti tiems, kas turi pilvo pūtimo, kramtymo arba rėmens problemų, bet paskirstę per dieną nedidelius kiekius galite ir daugiau“, – pasakojo specialistė.

Salotų maistinė vertė. Šaltinis: DELFI
 

Šviežias salotas ji patarė gardinti rūgštele arba aliejumi. „Salotos, kaip ir kitos daržovės, turi vitaminų ir antioksidantų, dėl to joms reikia riebalų. Bet jei salotas valgote prie sprandinės šašlyko arba riebaus kepsnio, reikėtų jas gardinti kuo nors rūgščiu: actu, citrinų sultimis, greipfruto sultimis, pomidorų sultimis. Galima įpjaustyti rauginto agurko, įdėti raugintų kopūstų, krienų, sumaišytų su jogurtu, garstyčių su jogurtu. Jei valgome salotas prie žuvies, vištienos krūtinėlės, tada reikėtų riebalų. Labai tinka avokadas, traiškytos sėklos arba riešutai, ypač tyras šalto spaudimo aliejus. Taip pat salotas galima dėti į įvairias sriubas. Tarkime, jomis gardinti šaltibarščius. Galite susipjaustyti daug žalumynų ir užpilti juos sultiniu ar kita šilta sriuba. Taip salotos sušils, bet nesutiš, bus skanu ir malonu valgyti“, – sakė V. Kurpienė.

Ji pataria valgyti kuo įvairesnes salotas. „Kaip nėra vieno geriausio vaisiaus, nėra ir vienos geriausios salotos. Viena salota turi daugiau vienų medžiagų, kita – kitų. Be to, kada yra sezonas Lietuvoje, geriausia rinktis tai, kas užauginta čia. Visu kitu laikotarpiu tikrai nereikia bijoti atvežtinių“, – teigė specialistė.