Užkandžių psichologija: mėgstamiausi skoniai ir tekstūros atskleidžia, ar malšinate stresą, ieškote komforto, ar siekiate kontroliuoti

Posakis „esi tai, ką valgai“ atspindi ne tik mitybos įtaką fizinei sveikatai, bet ir atskleidžia skonio – vienos iš pagrindinių mūsų juslių – psichologinį poveikį. Pasirodo, mėgstamiausi maisto skoniai bei tekstūros gali atskleisti emocinius poreikius ir net asmenybės bruožus. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia pasmalsauti – ką apie tave pasakoja dažniausiai pasirenkami užkandžiai?

Per pastarąjį dvidešimtmetį išsivystė tarpdisciplininė mokslo sritis – neurogastronomija, tyrinėjanti, kaip smegenys suvokia skonį, kvapą, tekstūrą ir maistą apskritai, bei kaip šie pojūčiai susiję su emocijomis, atmintimi, sprendimų priėmimu ir net socialiniu elgesiu.

Psichologai, neurologai bei skonio tyrinėtojai sutaria: tai, ką renkamės skanėstų lentynose, nėra atsitiktinumas ir dažnai net nesusiję su sąmoningais mitybos pasirinkimais. Tyrimai rodo, kad smegenų sritis, apdorojanti skonį, yra susijusi su emocijomis, motyvacija ir prisiminimais, todėl tam tikro skonio maisto pasirinkimas gali atspindėti žmogaus charakterį ar emocinius poreikius.

„Jeigu pagrindinius dienos patiekalus planuojame ir renkamės, stengdamiesi paisyti maistinių medžiagų balanso, aprūpinti organizmą „statybinėmis medžiagomis“, tai rinkdamiesi užkandžius dažniau pasiduodame emocijoms. Čiumpame ką nors traškaus, sūraus ar aštraus, žiūrėdami rungtynes ar pramogaudami, siekiame saldaus kąsnelio, kai už lango žvarbu, kremtame riešutus, kai susikaupę dirbame. Gali būti labai smagu patyrinėti, ką apie mus pasako užkandžiai, kuriuos spontaniškai pasirenkame. Juolab kad rugsėjį mūsų parduotuvėse vyksta teminis Saldumynų ir užkandžių mėnuo – gausią skonių įvairovę siūlome išragauti pigiau“, – pasakoja Titas Atraškevičius, prekybos tinklo „Maxima“ atstovas ryšiams su žiniasklaida.

Saldus ir sūrus – draugiškumo skoniai

Žmogaus liežuvio receptoriai reaguoja į pagrindinius skonius: rūgštų, saldų, kartų, sūrų ir umami – sodrų, gilų skonį, kurį dažnai pajuntame valgydami brandintą sūrį ar grybus. Prie skonio patirties priskiriamas ir aštrumas, nors jam neturime specifinių skonio receptorių. Įvairiose kultūrose skoniai kasdienėje kalboje dažnai asocijuojami su emocijomis ir žmonių charakteriu. Pavyzdžiui, Vakarų kultūroje malonius, šiltus žmones vadiname „saldžiais“, o rūškanus – „rūgščiais“. Kinai pavydžius žmones vadina „acto statinėmis“, o „aštriais“ daugelyje kultūrų apibūdinami temperamentingi ar impulsyvūs asmenys.

Moksliniai tyrimai šias metaforas pagrindžia konkrečiais ryšiais tarp skonių bei asmenybės bruožų. Teigiama, kad polinkis į saldumą dažnai rodo didesnį emocinį jautrumą – tokie žmonės linkę į empatiją, šilumą ir socialinį atsaką. Sūrumo mėgėjai taip pat dažnai išsiskiria socialumu ir atvirumu aplinkai – tyrimai rodo, kad dominuojantis šis skonio pasirinkimas glaudžiai siejasi su ekstravertišku būdu bei draugiškumu. Kartus ir rūgštus skoniai siejami su polinkiu manipuliuoti. Teigiama, kad intensyvūs arba „šokiruojantys“ skoniai gali patikti žmonėms, linkusiems dominuoti ir kontroliuoti.

Tautiečių mylimiausi – traškučiai ir guminukai

Skonis – ne vienintelė pojūčių kalba, kuria kalba maistas. Ne mažiau svarbi ir tekstūra – tai, kaip maistas jaučiamas burnoje: ar jis trapus, glotnus, purus, kietas ar lipnus. Pasak neurogastronomijos tyrėjų, konkrečios tekstūros teikiamos patirties poreikis gali būti nesąmoningas atsakas į vyraujančias nuotaikas arba tam tikros būsenos siekimas.

„Mūsų pirkėjų krepšeliuose dažniausiai atsiduria traškūs ir trapūs užkandžiai: sausainiai, traškučiai, džiūvėsėliai ir kepta duona. Itin mėgstami ir riešutai bei sūdytos saulėgrąžos. Tarp dažniausiai įsigyjamų užkandžių dešimtuko patenka ir minkšti plikyti sausainiai bei džiovinti vaisiai. Jeigu pažvelgtume vien į saldžių užkandžių kategoriją, pamatytume išskirtinę tautiečių meilę guminukams bei šokoladiniams batonėliams“, – pirkėjų užkandžiavimo įpročiais dalijasi T. Atraškevičius ir kviečia į nuotaikingą savęs pažinimo kelionę.

Ką apie tave pasako mylimiausi užkandžiai?

Neurogastronomijos tyrimai rodo, jog traškūs ir trapūs produktai, tokie kaip daržovių traškučiai ar skrudinta duona, dažnai patinka žmonėms, kurie ieško stimulo, aktyvumo ar net emocinio išsikrovimo – traškėjimas burnoje suaktyvina pojūčius ir gali veikti kaip stresą ir įtampą malšinantis mechanizmas. Tuo tarpu minkšti, purūs ar glotnūs skanėstai, tokie kaip biskvitiniai batonėliai, varškės kremas ar želė, patrauklūs tiems, kurie ieško saugumo, švelnumo, emocinio jaukumo – jų tekstūra primena švelnų prisilietimą, simbolinį apkabinimą.

Kieti ar kramtomi produktai, pavyzdžiui, riešutai ar džiovinti vaisiai, dažnai pasirenkami žmonių, vertinančių struktūrą, kontrolę ir nuoseklumą – pats kramtymo veiksmas čia tampa disciplinos išraiška. Tuo tarpu lipnūs ar lėtai tirpstantys skanėstai, tokie kaip karamelė, siejami su emociniu gilumu ir jautrumu. Psichologinio maisto poveikio tyrėjai net išskiria kai kurias užkandžių grupes, kurios, kaip manoma, apibūdina žmonių charakterį bei polinkius.

Traškučiai – azartiški ir ekspresyvūs

Traški tekstūra ir intensyvus skonis – tai ženklas, kad žmogus mėgsta stiprius pojūčius ir nėra linkęs į rutiną. Šio tipo užkandžiai paprastai patinka tiems, kurie drąsiai eksperimentuoja, yra impulsyvūs ir žaismingi. Be to, maistas, skleidžiantis traškėjimą valgant, gali sustiprinti suvokiamą skanumo jausmą, todėl jis traukia ieškančius juslinių malonumų.

„Traškūs užkandžiai traukia ir stebint sporto varžybas. Gal iš tiesų, todėl, kad atliepia azartiškas emocijas ir kartu padeda jas raminti. Vykstant „EuroBasket“ krepšinio čempionatui, traškučių gali prireikti ne vienos pakuotės – teminis Saldumynų ir užkandžių mėnesis „Maximoje“ padės pigiau pasirūpinti atsargomis“, – teigia T. Atraškevičius.

Trapūs sausainiai – tvarkos ir kontrolės mylėtojai

Trapūs, greitai lūžtantys sausainiai dažnai patinka žmonėms, kurie vertina aiškumą, struktūrą ir saikingą malonumą. Jų pasirinkimas rodo polinkį į klasikinius sprendimus, subtilią savitvardą ir norą kontroliuoti situacijas. Trapumas čia atspindi vidinį poreikį aiškumui, o tuo pačiu – mažus, bet patikimus džiaugsmus.

Minkšti sausainiai – švelnių emocijų kolekcininkai

Šiltą, purią tekstūrą turintys sausainiai dažnai patinka tiems, kurie vertina artumą, komfortą ir nostalgiškus prisiminimus. Tai žmonės, gebantys giliai jausti, linkę į švelnumą ir vidinę harmoniją. Jie mažiau linkę rizikuoti, tačiau yra ištikimi, nuoseklūs ir vertina jaukumą.

Šokoladiniai batonėliai – malonumo strategai

Šokoladiniai batonėliai – tai išraiškingo skonio, dažnai kelių tekstūrų desertas, kurį renkasi tie, kurie geba derinti malonumą su praktiškumu. Šio skanėsto mėgėjai dažnai yra aktyvūs, veiklūs žmonės, vertinantys aiškų rezultatą, bet tuo pačiu mokantys sustoti ir pasimėgauti. Batonėlio traškumas kalba apie energijos poreikį ir spontanišką veiksmą, o glotnus ar minkštas vidus – apie komforto troškimą ir savirefleksiją.

Sūdyti riešutai ir sėklos – racionalūs strategai

Riešutų bei sėklų mėgėjai dažnai turi aiškų tikslą ir stiprią vidinę motyvaciją. Jie renkasi maistą, kuris ne tik skanus, bet ir maistingas – tai racionalūs, sprendimus apgalvojantys žmonės. Sūrumas siejamas su atidumu detalėms ir kritiniu mąstymu – šie žmonės pasitiki savo sprendimais ir linkę numatyti keletą žingsnių į priekį.

Šokoladas – emocionalus romantikas

Šokoladas – ne tik skanus, bet ir sukeliantis stiprų emocinį atsaką, dažnai susijusį su nostalgija ar intymumu. Šokolado mėgėjai neretai yra jautrūs, empatiški, kūrybiški ir siekia malonumo kasdienybėje. Saldumas taip pat siejamas su didesniu socialumu ir rūpestingumu.

Želė saldainiai, guminukai – linksmi optimistai

Spalvingi ir minkšti želė saldainiai dažnai patinka tiems, kurie vertina gyvenimo lengvumą ir spontaniškumą. Jų pasirinkimas rodo pozityvų požiūrį, linksmumą ir gebėjimą džiaugtis smulkmenomis. Želė – tai vaikystės nostalgija, kuri patinka emociškai šiltiems žmonėms.

„Turbūt tai paaiškina, kodėl guminukus taip mėgsta vaikai. Tėvams dabar geras metas įsigyti didesnį kiekį šių skanėstų ir vėliau spontaniškai pradžiuginti vaikus“, – pataria T. Atraškevičius, „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida.

Karamelė – sąmoningo malonumo mėgėjas

Karameliniai saldainiai vilioja tuos, kurie vertina šilumą, subtilumą ir kokybę. Tai žmonės, mokantys mėgautis akimirka, ieškantys lėto, bet gilaus potyrio ir net į kasdienybę žvelgiantys su vidine ramybe. Jie pasižymi emocine branda, moka išlaukti ir vertina niuansus. Jeigu tai sūdyta karamelė – dar ir drąsa derinti prieštaringus pojūčius: švelnumą su stiprybe, malonumą su sąmoningumu.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų. 

Daugiau informacijos:

El. paštas komunikacija@maxima.lt