Dietologė išvardijo produktus, kurie turi neigiamą kalorijų skaičių: kaip jie gali padėti numesti svorio?

Šparagai. Šaltinis: Shuterstock

Vis daugiau kalbant apie sveiką gyvenimo būdą, daugelis imasi pokyčių. Sportas, aktyvus laisvalaikio praleidimas, daugiau vaisių ir daržovių, ne tik žingsnių, bet ir kalorijų skaičiavimas – visa tai yra laiptelis geresnės savijautos link. Vis dėlto retas kuris susimąsto, kas yra tos kalorijos ir ką jos veikia mūsų organizme. Dietologė Gertrūda Babravičienė išsamiai papasakojo apie su maistu gaunamą energiją, reikiamą jos kiekį ir kodėl badavimas – ne pats geriausias būdas sveiko gyvenimo link. 

Kiek kalorijų reikia suvartoti?

Kilokalorija yra 1000 kalorijų, o 1 kalorija atitinka energiją, kurios reikia, norint 1 gramo vandens temperatūrą pakelti 1 laipsniu Celsijaus. „Kitaip sakant, tai energijos matavimo vienetas. Žmogui energija reikalinga tam, kad jis gyventų: kvėpuotų, judėtų, vyktų kraujo apykaita, veiktų smegenys ir t.t. Tą energiją žmogus gauna su maistu“, – pasakojo dietologė.

Daugelis žmonių, norėdami kontroliuoti savo svorį, skaičiuoja suvartojamų kilokalorijų skaičių, tačiau, anot specialistės, apskaičiuoti, kiek tiksliai kalorijų reikia, yra itin sudėtinga. „Kasdienėje praktikoje taikomi metodai nėra visiškai tikslūs, skaičiuojama pagal tam tikras formules, vertinamas žmogaus amžius, lytis, svoris, ūgis, ligos sunkumas, jei tokia yra, ir fizinis aktyvumas. Norint tiksliai paskaičiuoti, yra taikomi tiesioginės ir netiesioginės kalorimetrijos metodai, tačiau kasdienėje praktikoje jie naudojami retai“, – teigė pašnekovė.

Daržovės. Šaltinis: fotolia.com

Anot jos, bėgant metams, ypač, jeigu žmogus tampa sėslesnis, apleidžia fizinę veiklą, energijos poreikiai tampa mažesni. Tai nulemia ir hormonų pusiausvyros pasikeitimai, kurie vyksta žmogui senėjant. „Jeigu nesilaikoma valgymo režimo, pamirštama laiku pavalgyti ir maistas, kurį renkasi žmogus, yra didelės energinės vertės (koks dažniausiai yra maistas, kurį renkasi skubantis ar peralkęs žmogus), organizme ima kauptis atsargos riebalų pavidalu, nes visa energija, kurią gauname su maistu, nėra panaudojama“, – sakė G. Babravičienė.

Tai kiek kalorijų suvartoti, norint sumažinti svorį? „Turbūt negalima į šį klausimą atsakyti vienu ar net keliais sakiniais, nes visa tai yra labai individualu: svarbu, kokia yra žmogaus pradinė kūno masė, koks yra jo fizinis aktyvumas, vertinama, kiek paprastai kilokalorijų per parą žmogus suvartoja ir t.t. Tačiau turbūt paprasčiausiai būtų galima atsakyti, kad svarbu, jog žmogus suvartotų mažiau, nei sunaudoja, tokiu būdu kūno masė palaipsniui ima mažėti“, – pasakojo dietologė.

Greipfrutai. Šaltinis: Shutterstock

Kas yra kalorijų deficitas?

Sumažinti kūno svorį gali padėti ir kalorijų deficitas. Pasak specialistės, žodis „deficitas“ sufleruoja, kad tai yra kažko trūkumas. „Jeigu suvalgome mažiau nei kūnui reikalinga, esame deficite ir tuomet naudojamos organizmo atsargos, kad kūnas turėtų energijos. Jeigu naudojamas riebalinis audinys, norint tą deficitą likviduoti, viskas yra gerai, tačiau būna, kai žmonės, turėdami nedaug riebalinių atsargų, nusprendžia valgyti mažiau nei jiems reikia, tuomet organizmas, vaduodamasis nuo bado, energijai naudoja baltymus ir tokiu būda, ima nykti raumenų masė“, – sakė pašnekovė.

Daugelis, kontroliuojančių savo svorį žmonių atkreipia dėmesį į produktus su neigiamu kalorijų skaičiumi. Ką tai reiškia? „Kiekvienas vartojamas maisto produktas turi kilokalorijų. Kai kurios daržovės, vaisiai, uogos (salierai, greipfrutai, brokoliai, smidrai, mėlynės, spanguolės) kartais priskiriami šiai vadinamai neigiamą kalorijų skaičių turinčių produktų grupei, tačiau moksliškai toks produktų skirstymas nėra pagrįstas. Toks, labai nedidelę energinę vertę ir daug vandens turintis produktas vis tiek pridedamas prie per parą suvartojamų kilokalorijų skaičiaus ir išskiria energiją, nors organizmas ir sunaudoja dalį tos energijos produkto virškinimui ir įsisąvinimui“, – teigė specialistė.

Mėlynės. Šaltinis: Shutterstock

Ji atkreipė dėmesį, kad ne visos kalorijos yra lygiavertės. „Kilokalorija, kaip energijos vienetas, yra nekintantis, gauname po 4 kcal iš 1g baltymų ir angliavandenių ir 9 kcal iš 1g riebalų, tačiau visuomet yra skirtumas, ar mums reikalingas kilokalorijas gausime iš produktų, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, savo sudėtyje turi didelį kiekį vitaminų, mikroelementų ir yra skaidulų, polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltiniai, ar iš perdirbtų produktų, kurie yra gausus cukraus ir sočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Taigi tokias kilokalorijas galime vadinti bevertėmis, nes organizmo energijos poreikiai yra patenkinami, bet produktai, kuriais to pasiekiame, yra nenaudingi, o dažnai ir žalingi mūsų organizmui“, – teigė dietologė.