Galimybė suteikti antrą kvėpavimą tradicijoms – kiekvienam iš mūsų
2020 m. vasario 26 d.
Grįžti į sąrašą

„Tradicinės lietuviškos šventės padeda apčiuopti laiką ir jį įprasmina, todėl nevalia jų pamiršti“, – įsitikinęs etnologas prof. Libertas Klimka. Visgi jis pastebi, kad šiandien nemaža dalis lietuviškų papročių ir tradicijų jau atgulė užmarštin, o jas keičia iš Vakarų pasaulio perimtos mados. Kad primirštas tautinis paveldas atgytų įgavęs antrą kvėpavimą, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiemet kviečia bendruomenes atsigręžti būtent į tradicijų ir papročių puoselėjimą. Jau šeštus metus vykstančio projekto „Mes – bendruomenė“ metu tautiečiams suteikiama galimybė pretenduoti į finansinę paramą ir realizuoti savo idėjas. Kaip teigia „Maximos“ vadovė Kristina Meidė, šiemet bendruomenėms bus išdalintas rekordinio dydžio piniginis fondas.

Tautinių švenčių svarba

Pasakodamas apie tradicijas ir papročius žinomas etnologas L. Klimka teigia, kad šiandien lietuvių gyvenime vis dar svarbią vietą užima Kūčios, namo tautiečius sutraukiančios iš viso pasaulio. Tuo metu likusios ir dažniausiai su senovės protėvių gyvensena sietinos šventės praradusios savo svarbą.

„Visos tradicinės kalendorinės šventės yra sudarytos iš dviejų dalių: liaudiškojo pamaldumo apraiškų ir senoviškų papročių. Tokios šventės kaip Joninės, Petrinės ar Jurginės yra krikščioniškos ir tikintiems žmonėms jas puikiai primena bažnyčioje atliekamos apeigos. Deja, bet tautinę dalį, tai, kas yra paveldėta iš praeities kartų, netgi siekiančių pagonybę, mes jau primirštame“, – pasakoja L. Klimka.

„Maximos“ vadovė K. Meidė priduria, kad tokios tendencijos skatina labiau atkreipti dėmesį į Lietuvos kultūrinį paveldą. Būtent tai ir padiktavo šiųmečio projekto „Mes – bendruomenė“ temą.

„Nenorime likti abejingi lietuviško paveldo nykimui. Todėl nusprendėme atsigręžti į praeitį, pamėginti antram gyvenimui prikelti tai, ką šimtmečius puoselėjo mūsų protėviai. Juk tai yra mūsų tautos identiteto dalis. Be abejo, tai itin svarbu ir augančiai jaunajai kartai, kuriai turime sudaryti visas galimybes susipažinti su tuo, ką puoselėjo mūsų protėviai“, – teigia K. Meidė.

Dėmesys tradicijoms, daiktams ir aplinkai

Pagrindinės priežastys, kodėl šiandien lietuviai dalį tradicijų ir papročių yra palikę praeityje, yra susijusios tiek su tautiečių gyvensenos pasikeitimais, tiek su istoriniais išgyvenimais. L. Klimkos teigimu, dabartiniai žmonės yra nutolę nuo žemdirbystės bei kitų ūkio darbų, su kuriais buvo sietinos istorinės šventės. Be to, neigiamos įtakos turėjo ir sovietmetis.

„Sovietmečiu gyvenę lietuviai jau patys tautinių tradicijų nebežinojo, nebent tai kažkiek buvo perduota iš senelių. Dabar tai galima sugrąžinti tik kultūrininkų pastangomis, pavyzdžiui, liaudies dainomis, kurių juk per ausinukus niekas neklauso. Jas galime išgirsti ir priimti į širdį užlipus ant piliakalnio per Jonines“, – įsitikinęs žinomas etnologas, besiviliantis, kad tradicijos ir papročiai išliks lietuvių atmintyje dar ilgai, nes tai yra visuomenės tautiškumo kertinis akmuo.

Į lietuviškų tradicijų ir papročių išsaugojimo svarbą dėmesį atkreipiančio prekybos tinklo „Maxima“ vadovė K. Meidė pabrėžia, kad bendruomenės turi puikią galimybę prisidėti prie paveldo išsaugojimo ir tą gali padaryti dalyvaudamos šeštus metus vykstančiame projekte „Mes – bendruomenė“. Šios iniciatyvos metu kviečiama atgaivinti ne tik daiktus bei aplinką, bet ir užmirštas lietuviškas tradicijas.

„Šiemet išgryninome tris kryptis, pagal kurias bendruomenės gali pretenduoti į finansinę paramą. Antrą gyvenimą bendruomenės gali suteikti tradicijoms, daiktams bei aplinkai ir infrastruktūrai. Šios kryptys turėtų padėti bendruomenėms apsispręsti, kokios idėjos realizavimo imtis“, – pasakoja K. Meidė.

„Maximos“ vadovės teigimu, turintys idėjų atgaivinti įvairius renginius, pavyzdžiui, žmonių susibūrimus, tautinių dainų koncertus ar amatų būrelius, turėtų orientuotis į tradicijų kryptį. Tiems, kurie pasiryžę restauruoti ir naujam gyvenimui prikelti senovinius daiktus bei įvairius padargus, pavyzdžiui, audimo stakles ar baldus, skirta daiktų kryptis. Galiausiai, norintys prisidėti prie aplinkos atnaujinimo, įkurti ar restauruoti įvairias erdves, gal net atstatyti senovinius pastatus, turėtų rinktis aplinkos ir infrastruktūros kryptį.

Projekto vaisiais galės džiaugtis visi

Nuo vasario 20-osios šalies bendruomenės gali teikti paraiškas ir savo projektų finansavimui laimėti iki 10 tūkst. eurų, o visą fondą sudaro rekordinė 90 tūkst. eurų suma.

„Lygiai mėnesį nuo projekto pradžios lauksime paraiškų. Tuomet iš visų paraiškų bus atrinktas sutrumpintas dalyvių sąrašas. Vėliau, po kompetentingos ekspertų komisijos įvertinimų ir balsavimo internete, paaiškės, kurioms idėjoms bus skirtas finansavimas. Konkurso „Mes – bendruomenė“ nugalėtojai bus apdovanoti gegužę“, – pasakoja „Maximos“ generalinė direktorė.

Minėtoje programoje gali dalyvauti bendruomenes vienijančios nevyriausybinės ir ne pelno siekiančios organizacijos. Savivaldybės administracija gali teikti tik vieną paraišką su viena organizacija. Kiekviena bendruomenė projekto finansavimui galės gauti iki 10 tūkst. eurų. „Mes – bendruomenė“ programos lėšomis gali būti finansuojama iki 70 proc. visos projekto vertės.

„Tai yra puiki galimybė visiems mums ne tik realizuoti idėjas, bet ir parodyti savo meilę Lietuvai. Ankstesnių metų „Mes – bendruomenė“ projektų dalyviai puikiai įrodė, kokie lietuviai yra patriotiški, kilnūs ir kūrybingi žmonės. Neabejojame, kad šiemet ši graži tradicija bus pratęsta ir projekto vaisiais galės džiaugtis visa Lietuva“, – sako K. Meidė.

Apie bendrovę „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.
Užpildyti paraišką į „Mes – bendruomenė“ konkursą ir gauti 10 tūkst. eurų savo projekto finansavimui galite čia.
Registruotis