Ką valgysime 2022-aisiais: nuo Pietų Azijos iki patogaus maisto namuose

Maisto pasaulyje, kaip ir mados, vyrauja tendencijos, kurias visada įdomu apžvelgti prasidėjus naujiems metams. Pandemija ne vieną paskatino peržiūrėti savo mitybos racioną ir jį papildyti sveikesniais produktais, valgyti daugiau daržovių ir atrasti supermaistu vadinamus produktus. Panašu, kad šie įpročiai niekur nedings ir taps dar ryškesne maisto tendencija šiemet, kartu su didesniu rūpinimusi tvarumu ir kulinariniais eksperimentais savo namų virtuvėje. Apie tai, kokie patiekalai ir produktai, tikėtina, sulauks dar didesnio vartotojų dėmesio 2022-siais, pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ ekspertai.

Prieš iššūkius sveikatai – su vaisiais ir daržovėmis

Kaip teigia Ernesta Dapkienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, pandemijai užsibuvus, viso pasaulio virtuvėse dėmesys ir toliau krypsta į sveikatą stiprinančius produktus, ypač vaisius ir daržoves. Tad pastarieji turėtų dominuoti šiemet ir Lietuvoje. Laimei, anot E. Dapkienės, tautiečių pasirinkimą šiuo atveju gali palengvinti platus bei įvairus prekybos tinklų asortimentas.

„Žvelgiant į naujausias maisto tendencijas galiu drąsiai teigti, jog mums jau puikiai žinomi tokie natūralios organizmo apsaugos kompanionai kaip imbieras, daugybėje patiekalų naudojamas česnakas, citrinos ir kiti citrusiniai vaisiai neužleis savo pozicijų bei jas netgi sustiprins. Be to, pasaulio virtuvės garsiausių šefų dėmesys vis labiau krypsta ir į daugybę naudingų organizmui medžiagų turinčias bei toksinų pašalinimą skatinančias kryžmažiedes daržoves: brokolius, lapinius, žiedinius ir briuselio kopūstus, ropes ir ridikus. O desertui puikiai tiks miškų ar daržų puošmenos – įvairios ryškiaspalvės uogos, pradedant braškėmis ar avietėmis ir baigiant šilauogėmis“, – teigia maisto ekspertė.

Racione – ir sveikuoliški kokteiliai

Norėdami sustiprinti organizmo apsaugą ir pagerinti jame vykstančius procesus, maisto tendencijomis sekantys žmonės šiemet neabejotinai į savo valgiaraštį vis dažniau stengsis įtraukti ir riešutus, linų sėmenis, ispaninių šalavijų, kanapių, moliūgų ir kitokias sėklas. Taip pat – įvairesnius prieskonius ir žalumynus, kurie gali sustiprinti imunitetą, pagerinti virškinimą ar net nervinę žmogaus būklę. Be to, į sveiką mitybą atsigręžę žmonės vis daugiau dėmesio suteiks ne tik tam, ką valgo, bet ir geria. Vienas tokių pavyzdžių, jau pradėjęs savo kelią į populiarumo viršūnę – bulvių pienas.

„Šiemet turėtų dar labiau išpopuliarėti tokie natūraliai rauginti produktai kaip jogurtas ir kefyras, kurie yra maistingi, turi nemažai naudingų vitaminų ir maisto medžiagų. Ar jau kelis metus iš eilės sparčiai populiarėjanti kombučia, kuri dėl daugybės gerųjų bakterijų palankiai veikia virškinimo sistemą ir subalansuoja žarnyno mikroflorą. Dažnesniu užkandžių ar net pusryčių pakaitalu taps ir nealkoholinis, sveikuoliškas tirštasis kokteilis – šviežių vaisių sultimis ar jogurtu pagardinti glotnučiai.“, – įsitikinusi „Maximos“ atstovė.

Mėsainis be mėsos stebins vis mažiau

E. Dapkienė akcentuoja, kad minėta daržovių ir natūraliai raugintų gaminių nauda jau kurį laiką leidžia stebėti ir kitą šiemet populiarumo sulauksiančią tendenciją – didėjantį augalinio maisto populiarumą. Tai įvairios, žmogui reikalingų medžiagų turinčios ankštinės daržovės, lęšiai ir grūdinės kultūros, kurių, atsižvelgus į sezoniškumą, galima įsigyti ne tik labai šviežių, bet ir už priimtiną kainą.

„Nekalbama apie visišką gyvulinės kilmės produktų atsisakymą, bet bent dalies jų pakeitimą kitomis tų pačių medžiagų turinčiomis alternatyvomis. Ypač, kai patiekalų pasirinkimų apstu: įvairūs makaronų patiekalai, salotos, troškiniai. Mūsų gamintojai iš tiesų deda milžiniškas pastangas, kad pirkėjai rastų sau tinkančių produktų. Tad 2022-ieji turbūt yra pati geriausia proga mažiau stebėtis augaliniu suvožtiniu, kuriame vietoje mėsos paplotėlio naudojamas sultingas Portabello grybas ar kiti mėsos pakaitalai, kurie, beje, skoniu mėsai nenusileidžia“, – prognozuoja maisto ekspertė.

Maitinsimės tvariau

„Maximos“ atstovė priduria, kad gyvulinės kilmės produktų įtraukimas į savo maisto racioną susijęs ir su kita šiemet augsiančia maisto tendencija – prisidėjimu prie tvarumo. Mat gyvulininkystės sektorius užima didžiulę dalį pasaulio žemės ūkio plotų, jam išlaikyti sunaudojama daugybė augalinio maisto, o gyvulininkystė, Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, yra antra pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis po iškastinio kuro.

„Žinoma, augalinis maistas ir jam naudojamos medžiagos taip pat gali eikvoti dirvožemį bei turėti neigiamos įtakos klimatui. Todėl šiemet dar daugiau dėmesio bus skiriama ekologiškai produkcijai, ūkininkavimui naudojant vien tik natūralios kilmės trąšas ar visai jų nenaudojant“, – pabrėžia E. Dapkienė.

Nemažai laiko – ir savo namų virtuvėje

Kitos dvi 2022 metų tendencijos bus susijusios su namais, kuriuose dažnas mūsų pastaraisiais metais praleidome kur kas daugiau laiko – tiek dėl nuotolinio darbo, tiek dėl įvairių ribojimų. Kaip sako E. Dapkienė, šiais sudėtingais laikais paprastas ir greitai, vos iš kelių ingredientų, paruošiamas naminis maistas suteikia itin daug džiaugsmo visame pasaulyje. Pasaulyje net yra speciali sąvoka tokiam maistui apibūdinti – „comfort food“. Tad ir šiemet stiprės tendencija ruošti sveikus, įprastesnius patiekalus, kuriems naudojama daugiau augalinės kilmės produktų. Bet, pasak pašnekovės, tai dar nereiškia, kad nustosime eksperimentuoti.

„Panašu, kad vis dažniau žvalgysimės ir į egzotiškas šalis bei lėkštėje maišysime skirtingas pasaulio virtuves. Viena populiariausių šiemet bus Pietų Azijos virtuvė: Vietname, Singapūre ir Filipinuose populiarūs patiekalai su jazminų ryžiais, česnaku, imbieru, sojos baltymais, sezamo sėklomis, čili, džiovintais svogūnais. Vis labiau populiarėja ir garuose ruošiamas maistas. Be to, šiemet taip pat daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir Karibų salų virtuvė, pilna kokosų, ananasų, bananų, žolelių, prieskonių ir kitų mūsų kasdieniniuose patiekaluose mažiau įprastų skonių. Tad sekant šių metų maisto tendencijas, panašu, maitinsimės ne tik sveikiau, bet ir kur kas įdomiau“, – teigia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.