Kai tolima egzotika dvelkiantys patiekalai – visai šalia: kuo ypatingos Viduržemio jūros, meksikiečių ir japonų etninės virtuvės
2021 m. spalio 12 d.
Grįžti į sąrašą

Pasidalink:

Savo noru pasirinkta ir 200 metų trukusi šalies saviizoliacija, budistų tradicijos ar majų laikus siekiantys maisto ruošimo įpročiai. Tai vieni pagrindinių veiksnių, formavusių vienas populiariausių etninių virtuvių pasaulyje. Savo ruožtu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai primena, kad pažinti skirtingų kultūrų skonius galima ir neišėjus iš savo virtuvės. O kad ieškoti naujų egzotiškų receptų būtų dar įdomiau, atskleidžiami istoriniai faktai, leidę pasauliui šiandien mėgautis įvairiausių etninių virtuvių skoniais.

Skonių paletė – ir jūsų virtuvėje

Kaip teigia lietuviško prekybos tinklo „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, šiais laikais egzotiškos pasaulio šalių virtuvės vis labiau populiarėja ir mūsų šalyje.

„Šiam pokyčiui nemažai įtakos turi ir tai, kad egzotiškiems maisto patiekalams reikalingų produktų paprasta rasti ir visai šalia mūsų namų. Šiandien turime visas galimybes būnant namuose ragauti rytų Azijos, Meksikos, Viduržemio jūros bei kitų etninių virtuvių patiekalus. Kai viskas taip arti mūsų, kartais galime nepagalvoti iš kur pas mus atkeliauja konkretūs ingredientai egzotiškiems patiekalams, kurie vėliau nugula ant mūsų vakarienės stalo. O juk pažintis su etninėmis virtuvėmis ne tik praturtina mus žiniomis, bet ir padeda labiau suprasti arba prisijaukinti kiekvienai iš jų būdingus skonius“, – akcentuoja E. Dapkienė.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė antrina, kad nereikėtų apsiriboti vien savo tradiciška virtuve – juk pasaulyje yra tiek įdomių skonių, kurių susiformavimui nemažai įtakos turėjo ir istorinės priežastys. Pagrindines jų ji nutarė ir aptarti.

Viduržemio jūros virtuvė

Įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą, mums gana artima, tačiau tikrai dar galinti nustebinti. Tokiais žodžiais apie Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir kitose Viduržemio jūros valstybėse populiarią maisto vartojimo kultūrą ir vietinius patiekalus kalba B. Baratinskaitė. Ji pažymi, kad čia negalima išskirti kažkurios vienos šalies. Viduržemio jūros virtuvė labai priklauso nuo kultūrinės įtakos ir mainų, o kiekvienoje šiam regionui priklausančioje valstybėje galima rasti kitos to paties regiono etninės virtuvės detalių.

„Menant istoriją, Europos pietuose esančios šalys tapo kone pagrindiniais civilizacijos ir prekybos centrais, kuriuose buvo keičiamasi maisto prekėmis, prieskoniais ir kitais ingredientais. Taip pat šis regionas tapdavo ir įvairių užkariautojų, kurie primesdavo savo kultūrinę įtaką, taikiniais. Todėl šių šalių virtuvėse susiduria įvairių kultūrų ir net žemynų detalės“, – pasakoja „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė.

Ji pasakoja, kad Viduržemio jūros virtuvė pasižymi ir nemaža nauda sveikatai. Mat patiekaluose naudojama itin daug daržovių: baklažanai, artišokai, moliūgai, pomidorai, ankštiniai augalai, svogūnai, agurkai, salotos. Taip pat – grybai, įvairiausi prieskoniai, avinžirniai, žuvis, moliuskai ir alyvuogių aliejus. Pastarieji turi nemažai žmogaus organizmui naudingų medžiagų ir padeda apsisaugoti nuo širdies ligų, lėtina senėjimo procesus ir mažina įvairių vėžinių susirgimų, Alzheimerio bei Parkinsono ligų tikimybę.

„Verta paminėti, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai maistą dažniausiai valgo ne skubotai, o tai paverčiant svarbiu įvykiu, į kurį įtraukia šeimą ir draugus. Toks artimas bendravimas padeda tapti laimingesniais, didina pasitikėjimą savimi bei sumažina stresą ir depresijos riziką. Labai svarbu ir tai, kad pagaminti šiuos patiekalus nėra sudėtinga, o dažno jų viena iš pagrindinių sudedamųjų yra jūros gėrybės“, – teigia pašnekovė.

Meksikietiška virtuvė

Ne veltui UNESCO ir šią etninę virtuvę įtraukė paveldo sąrašą – juk tai nachos, buritos, takos, enchilados ir gausybės kitų pirštus apsilaižyti verčiančių, spalva, skoniu ir forma išsiskiriančių patiekalų tėvynė.

„Kokia didžiulė meksikietiškos virtuvės pasiūla, rodo vien tai, kad kiekvienas iš 32 šalies rajonų turi po jam būdingą, pagyrų vertą patiekalą. Įdomu ir tai, kad vienuose populiariausių meksikietiškų patiekalų susilieja tokie skoniai kaip čili ir šokoladas, vaisiai ir mėsa. Į sudėtį įtraukiami net kaktusai, vabzdžiai ir gėlės – moliūgų žiedai naudojami skaninant įvairias sriubas, o jukos žiedai – įvairių troškinių gamybai. Tiesa, į šios virtuvės patiekalus galima žvelgti ir paprasčiau, ypač kai įmanoma lengvai įsigyti įvairių saldžiarūgščių ar fachitoms ir takams skirtų padažų, jau paruoštos gvakamolės“, – kalba B. Baratinskaitė.

Anot maisto gamybos specialistės, meksikietiškos virtuvės išskirtinumą suformavo tai, kad daugelis patiekalų iš dalies yra dabartinės Meksikos teritorijoje klestėjusių Majų ir Actekų civilizacijų palikimas, papildytas atvykėlių atvežtais ingredientais. Štai kakava ir čili pipirai ten buvo naudojami dar prieš tūkstantį metų, o vištiena ir dauguma kitų prieskonių atvežti užkariautojų. Tad dabartiniai šios virtuvės patiekalai simbolizuoja ispanų ir originalios vietinės kultūrų susidūrimą.

Rytų Azijos virtuvė

Turbūt pati įdomiausia ir mums egzotiškiausia etninė virtuvė, iš kurios galima nemažai pasimokyti – taip apie japonų ir kinų virtuves kalba B. Baratinskaitė. Štai japonai mėgsta gaminti kuo paprasčiau ir susilaiko nuo sudėtingų ingredientų derinių. Visa tai padeda išryškinti natūralų ingredientų skonį, o atsižvelgimas į sezoniškumą – gauti geriausią kokybę.

„200 metų trukusi šalies saviizoliacija, skirta atsiriboti nuo pasaulio ir taip išvengti užkariautojų. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien taip atrodo rytų Azijos virtuvė. Pavyzdžiui, dauguma patiekalų yra gaminami iš žuvies dėl budistinių tradicijų įtakos – budistai draudžia žudyti gyvūnus dėl mėsos, išskyrus jūros gėrybes. Net ir, atrodytų, šalies vizitine kortele tapę ramenai yra kinų virtuvės pasekmė ir atsirado tik XX amžiaus pradžioje“, – teigia „Maximos“ atstovė.

Panašiai ir sušiai. Jų atsiradimas visų pirma siejamas su Kinija – sūdyta žuvis buvo laikoma ant specialiai fermentuotų ryžių, kad būtų išvengta bakterijų ir mikroorganizmų bei pavyktų žuvį kuo ilgiau išlaikyti šviežią. Skirtingai nei dabar, vartojant žuvį ryžiai buvo išmetami. Tik vėliau japonai pradėjo valgyti ne tik žuvį, bet ir ryžius. Toks abiejų etninių virtuvių ryšys atsirado ir dėl Kinijos virtuvės dydžio bei patiekalų gausos – ji dar skirstoma į aštuonias atskiras šakas bei turėjo didžiulės įtakos aplinkiniams regionams.

„Iš tiesų, žvelgiant į kinų patiekalus galime matyti ir kitų valstybių etninių virtuvių detales, pritaikyti tam tikrus ingredientus. Tad įsigijus dar visai neseniai egzotika atrodžiusių ingredientų kaip terijakio ar skrudintų sezamo sėklų padažai, jūrų dumbliai, marinuotas imbieras, ryžių actas, udono makaronai, juodieji grybai, juos greičiausiai pavyks panaudoti ir įvairių kitų patiekalų gamybai“, – džiaugiasi pašnekovė.

Rytų Azijos virtuvės pažiba – Tofu dubenėliai

2 porcijoms reikės: 250 g tofu, 200 g ryžių, 1 morkos, 2 šaukštų sojos padažo, 6 gabalėlių marinuoto imbiero, 1 šaukštelio maltos paprikos, poros saujų edamame pupelių ir raudonojo kopūsto lapų, žiupsnelio sezamo sėklų, šlakelio aliejaus kepimui, šiek tiek druskos ir pipirų.

Pirmiausia pasiruoškite ryžius – užkaiskite 500 ml vandens ir šiam užvirus supilkite į puodą ryžius. Virkite juos 20 min. Tuomet įkaitintoje keptuvėje kepkite nedideliais kubeliais supjaustytą tofu sūrį. Sūrio gabalėliams beveik iškepus, apibarstykite juos malta paprika, druska ir pipirais. Išimkite juos iš keptuvės ir palaikykite ant popierinio rankšluosčio. Tada į keptuvę dėkite edamame pupeles ir dar šiek tiek pakepkite. Kol jos kepa, plonais šiaudeliais supjaustykite morką, taip pat susmulkinkite raudonąjį kopūstą bei marinuotą imbierą.

Tada belieka į dubenelius sudėti virtus ryžius, keptą tofu sūrį ir daržoves. Viską apšlakstykite sojos padažu bei apibarstykite sezamo sėklomis. Skanaus!

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pasidalink: